Dar vienos gatvės žmonės nukentėjo todėl, kad Švenčionių r. sav. meras Rimantas Klipčius ir absoliuti jo tarybos narių dauguma nenori perimti kelių, vengdami papildomų rūpesčių

Milkuškos tęsia kovą

Prieš kelias savaites Milkuškų k. Didžiąją gatvę sukrėtę NŽT laiškai sukėlė nemenką audrą. Bendruomenė kolektyviai stojo gintis nuo valdininkų absurdo. Suprantama – kas gi gali likti nuošalyje, gavęs žinią, kad dalis kiemo, o kartais ir namo, atsidūrė toje žmonėms sunkiai suvokiamoje kelio „apsaugos zonoje“, kuri yra net 20 metrų pločio. Gyventojai stebisi, kam tiek reikia, kai pats kelias vos 3 metrų, o vietomis ir mažiau. Visa problema tik ten, kad ši gatvė per kažkokį nesusipratimą yra priskirta rajoniniams keliams (valstybinės reikšmės), nors visiškai neatitinka tokios paskirties. Tą nustatė dar 2017 metais atliktas nepriklausomas vertinimas, kuriuo pagal realiai atliekamas kelių funkcijas Didžioji g. buvo pripažinti vietinės reikšmės keliu. Nepaisant to, kas akivaizdu, kol kas visi gyventojų reikalavimai – kaip žirniai į sieną. Valdžios atstovai – akli ir kurti žmonių prašymams.

Šią savaitę Milkuškų bendruomenės atstovai apsilankė pas poną merą Rimantą Klipčių. Išbandė viską – kas maldavo, kas reikalavo, o nieko pozityvaus taip ir neišgirdo. Sako, meras vebleno, kad nėra pinigų, esą gatvė prastos būklės, o kelininkai nori ją įkišti kaip seną automobilį... Anot mero, jeigu perims šitą gatvę, tai ir kiti gyventojai reikalaus, sako tokių pilna atsiras. Visai kaip savo ūkyje – noriu imu, nenoriu neimu!

Susitikimo dalyvius nustebino dar aktyviau už merą reiškęsi jo pagalbininkai, griežtai bandę nusodinti žmones (pasak jų, tai buvo J.Urbanavičius ir L.Kuksienė). Valdininkai piktinosi, ko čia tie žmonės nori, koks jiems skirtumas, vertė kaltę matininkams, kad anie nežinojo kažkokio įstatymo ir blogai primatavo.

Tokius atsikalbinėjimus įvairiu lygiu jau teko girdėti bendruomenės susirinkime. Tie, iš kurių gyventojai tikėjosi pagalbos, tik galvomis kinksėjo ir kaltino matininkus, kurie atseit, blogai padarė. Tarkim, vienas kitas gal ir galėjo suklysti, bet ne visi gi. Panašu į problemos perkėlimą nuo skaudančios galvos ant sveikos...

Bendruomenė nenuleidžia rankų – sako, dar turintys kovos priemonių.

Analogiškoje padėtyje ir Vaiškūnų k., kurio gatvę Lietuvos kelių direkcija taip pat siūlė savivaldybei perimti. Ir ne tik – problema atslinko ir į miestą.

Iš „pafrontės“ - į „kelio zoną“

Slėnio gatvė Švenčionėlių miesto pakraštyje – tarsi podukra, skundžiasi gyventojai. Pasak jų, niekas jos nevalo, neremontuoja, neprižiūri. Kai vyko karinės pratybos, žmonės sako, nuo karinės technikos važinėjimo siaurute gatvele namų langai drebėjo, dar karą prisimenantys senoliai išgyveno košmarą.

Šiemet su rudeniu Slėnio gatvę užgriuvo kita neganda – NŽT laiškai... Šioje gatvėje 20 metrų pločio kelio apsaugos zonoje pilnai atsidūrė namai. „Kur valdininkų protai? Kur čia tas kelias? Ar ta labiau į taką panaši duobėta juostelė, kur dvi mašinos neprasilenkia?“ - baisėjosi gyventojai. Jie taip pat pasiryžę kovoti už savo namus. Ir su valdininkų kvailyste.

Sprendimas paprastas – perduoti visus tokius kelius savivaldybei

Reikia visai nedaug, kad žmonėms grįžtų ramybė, – savivaldybei perimti kelius, kurie oficialiai įvertinti kaip vietiniai, atitinkantys žemiausią IV kategoriją. Milkuškiečiai tvirtina, kad jų gatvė prieš keletą metų tokia ir buvo. Neima geruoju, turi atsirasti sprendimai, kad negalėtų atsisakyti pasiūlymo ir nesityčiotų iš žmonių.

Lietuvos kelių direkcija 3 kartus siūlė savivaldybei perimti kelius Milkuškų ir Vaiškūnų kaimuose, bet Švenčionių „karaliukai“ nesutiko. „Turi gi būti ir ant jų kokia valdžia“, - įsitikinę gyventojai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ