Kartvelų delegacijai ekskursiją po įstaigą surengė direktoriaus pavaduotojos Svetlana Ryliškienė (antra iš kairės) ir Ona Raguckienė (trečia iš kairės). Ketvirta iš kairės – Sofio Kupatadzė.

Kokybė, naujos idėjos, bendravimas, pasidalinimas patirtimi, ūkiškumas ir kvalifikacijos kėlimas – vieni iš svarbiausių Nijolės Genytės socialinės globos namų veiklos prioritetų

Šią savaitę Nijolės Genytės socialinės globos namuose (NGSGN) lankėsi svečiai iš Sakartvelo vieno nedidelio švietimo plėtros ir įdarbinimo centro, vadovaujamo Sofio Kupatadzės. Viena iš centro krypčių – vaikų sauga, neįgaliųjų vaikų socializacija, integracija, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Vystant šias kryptis kartvelams labai svarbi Lietuvos patirtis, ir nors svečių atstovaujama įstaiga dirba panašiai kaip mūsų dienos centrai, pavyzdiniuose NGSGN, teikiančiuose trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą, patirti įspūdžiai ateityje kartvelams padės tobulinti ir savąją sistemą. Apie tai, kaip dirba jos vadovaujamas centras, iš kur ir kokį gauna finansavimą, kokios paramos sulaukia, su kokiais iššūkiais ir sunkumais susiduria, papasakojo Sofio Kupatadzė. Svečiai labai daug klausinėjo, domėjosi viskuo ir džiaugėsi daug sužinoję.

Nijolės Genytės socialinės globos namų direktorius Vytautas Vigelis sakė, kad į Pabradę atvyksta daug svečių, kurie visi mielai laukiami ir šiltai priimami, nes šios įstaigos kolektyvui labai svarbu pasidalinimas patirtimi, apsikeitimas nuomonėmis ir naujų idėjų generavimas. Pernai jo vadovaujama delegacija buvo išvykusi į Sakartvelą, kur lankėsi globos namuose, bendravo su Lietuvos ambasada. Lietuvos ambasadorius po to paskelbė konkursą, kurį ir laimėjo Sofio Kupatadzės vadovaujamo centras.

Svečiams iš Sakartvelo buvo suplanuota turininga kelių dienų programa. Susidomėję ir susižavėję jie apėjo idealiai ir skoningai sutvarkytą globos namų teritoriją, lankėsi grupėse, kur vyko įvairūs užsiėmimai, sporto treniruotės, mankštos ir reabilitacija baseine, meninė kūryba kitose studijose. Taip pat dalis šių namų gyventojų yra įsilieję į darbo rinką: keletas yra įdarbinti pačioje įstaigoje, keletas vežiojami kelias dienas per savaitę padirbėti Vilniuje, vienoje iš maitinimo įstaigų, kiti dirba Pabradėje, o kai buvo vykdomas įdarbinimo projektas, trys gyventojai dirbo net mokytojo padėjėjais.

Geopolitinė situacija, energetikos resursų ir kitų kainų kilimas apsunkino ir Nijolės Genytės socialinės globos namų situaciją, bet įstaigai sėkmingai gyvuoti padeda ne tik aukšta direktoriaus Vytauto Vigelio kompetencija ir didelė patirtis, bet ir išmoningas ES struktūrinių fondų finansavimo panaudojimas. Iš šių lėšų prieš prasidedant šildymo sezonui sutvarkytos visos trasos (jau vien tai leis šildymo kaštus sumažinti apie 15-20 proc.), jau parengtas techninis projektas ir saulės elektrinei bei šilumos siurbliams įrengti. Įstaiga vysto ir plečia reabilitacinių (pirminės ir antrinės) paslaugų veiklą. Paslaugos teikiamos ne tik globotiniams, bet ir regiono gyventojams, tuo pačiu gaunant papildomų lėšų į savo biudžetą. Kad ir labai pabrangus statyboms, bet nuosekliai vykdomas globotinių apgyvendinimas bendruomeniniuose namuose, šeimynose. Lietuvoje planuojama, kad iki 2040 metų nebeliks tokių didelių institucinės globos namų.

„Nors esame valstybinė biudžetinė įstaiga ir mums yra skiriamas finansavimas, tačiau turime ir patys nesnausti, nes tikrai ne visi tokie ar panašūs globos namai Lietuvoje veikia be skolų ar kitokių sunkumų, - kalbėjo direktorius. – Juk po gulinčiu akmeniu ir vanduo nebėga. Ypač didelį dėmesį skiriame kokybei, pernai gavome EQUASS kokybės sertifikatą, visi darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją, į kolektyvą įsilieja išsilavinęs, kūrybingas ir idėjų nestokojantis jaunimas“.

Ekskursiją po NGSGN paįvairino ir globotinių parengtas smagus pasirodymas su šokiais, dainomis ir aerobiniais pratimais.

Kitas dienas svečiai iš Sakartvelo lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Vilniaus „Užuovėjos“ globos namuose (nesant vadovo, jiems šiuo metu taip pat vadovauja V.Vigelis), Švenčionių r. savivaldybėje, Vilniaus senamiestyje ir kitur. Kartvelai buvo supažindinti ir su lietuviška virtuve: skanavo balandėlių, kugelio, cepelinų, karbonatų, juodos duonos, mielinių pyragų.

Irena POŽĖLIENĖ