Naujasis mero patarėjas Kęstutis Štaras, matyt, specialiai ligoninės reorganizavimui paimtas į komandą, tai pavadino ISTORINIU ĮVYKIU. Kur gi ne – beveik pusę milijono prasiskolinusią ligoninę reorganizavo, taip nušluodami nemokšiško valdymo arba finansinio nusikaltimo pėdsakus. Kaltų niekas neieškojo, atsakomybės nepareikalavo...

Sprendimas. O gal nuosprendis?

Trečiadienį rajono tarybos posėdyje pristatydamas rajono sveikatos įstaigų reformavimą, mero patarėjas Kęstutis Štaras pavadino jį „istoriniu įvykiu“ nuo to momento, kai 1995 metais poliklinikos ir ligoninė buvo atskirtos ir įkurtos dvi viešosios įstaigos, suteikiant joms lygius. Poliklinikos buvo pirminio lygio – PSPC. Ligoninė – II – aukštesnio lygio. Sudėtingesniais atvejais, kai rajoninė ligoninė negalėjo suteikti pagalbos, pacientą siuntė į Vilnių – į aukščiausio lygio gydymo įstaigas. Buvo tokios pakopos – nuo žemiausios iki aukščiausios. Prie rajono vairo atsidūrę „veikėjai“, prieš 12 metų pagarsėję kaip įnirtingi rajono ligoninės griovėjai, nesėkmingai siekę ją uždaryti, dabar atsiėmė savo. Ko nepadarė 2010 metais, būdami opozicijoje, dabar, būdami valdžioje, darė, ką tik norėjo.

Pirmiausia privedė ligoninę iki bankroto (apie tai jau rašėme), o paskui prijungė prie žemesnio – pirminio lygio – įstaigos, dabar jau, galima sakyti, buvusio PSPC. It arklį prie vežimo... Ar ilgai tokia „kinkinė“ veš?

Teisinis kalambūras

Rajono ligoninė reorganizuojama, o PSPC dalyvauja reorganizavime. Ligoninė prijungiama, paprastai sakant, prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir oficialiai baigia egzistuoti. Sukuriama nauja įstaiga – Švenčionių rajono sveikatos centras. Rajono tarybos narys Konstantas Ramelis paklausė, kodėl ne abi įstaigos sujungiamos, o viena jungiama prie kitos, nors bus sukurta nauja įstaiga su nauju buveinės adresu. Atsakymo taip ir negavo. Kaip, beje, ir į kitus esminius klausimus. Matyt, ne šiaip sau, tiek pridaryta kalambūrų, kad ir atsakyti sunku.

Reformatoriai neturi aiškios vizijos

Susidaro įspūdis, kad patys šios reformos kūrėjai nežino, kas iš viso to gausis. Nepadėjo net labai autoritetingo naujojo mero patarėjo patirtis. Į visus klausimus – jų buvo tik 4 (daugiau klausti meras neleidžia!), – jis tegalėjo pasakyti: „Labai geras klausimas, tačiau labai sudėtingas...“ Būtent taip jis atsakė į aiškų ir paprastą Vidos Rastenienės klausimą: kiek po reformos liks darbuotojų ir kiek reikės lėšų išeitinėms? Pasak patarėjo, žinant, kad Švenčionyse trūksta ir gydytojų, ir slaugytojų, ir kito personalo, daug nebus, apima tuos, kurie jau patys nori išeiti, klausinėja, kada gi ta reforma bus, laukia išeitinių. Būtent, laukia išeitinių, o valdininkai net neskaičiavo, nei kiek lėšų reikės, nei iš ko mokės. Panašu, kad nėra aiškumo, kas liks dirbti naujai kuriamoje įstaigoje, jeigu jau medikai atvirai laukia išeitinių. Jau ne vieneri metai, kaip iš pažįstamų medikų tenka girdėti, kad dirba be vadovo, nors etatas užimtas, nei personalas, nei ligoninė realiai niekam nerūpi.

Patarėjas atskleidė, kad planuojama, jog reorganizacijos projekto įgyvendinimui prireiks iki 7 mln. eurų: infrastruktūros gerinimui (kas tai – nedetalizavo), medicininės įrangos įsigijimui, medicinos personalo perkvalifikavimui (?) ir pan. Tikimasi, kad ministerija finansuos, be to, daug priklausys ir nuo projektų paruošimo pagal ministerijos ir CPVA reikalavimus. Jau žinoma, kad išeitinėms ministerija lėšų neskirs.

Viskas – dėl pinigų?

Nors sveikatos reforma šalyje visais lygiais kritikuojama ir niekaip neprasideda, Švenčionims tai nesukliudė pasisiūlyti patiems. Kodėl? Matyt, tai buvo vienintelė išeitis dėl milžiniškų ligoninės skolų - 450 tūkstančių eurų. Vis geriau, negu prieš pat rinkimus skelbti bankrotą.

K.Štaras tarybos posėdyje atskleidė, kad su meru R.Klipčiumi lankėsi pas sveikatos apsaugos viceministrę ir įsiprašė šiame eksperimente būti pirmieji – į vadinamas pilotines savivaldybes. Po skambiu pavadinimu „pilotinės“ slepiasi ne kas kita, o, kaip sako liaudis, „bandomieji triušiai“. Ant pirmųjų keleto savivaldybių išbandys tai, ko nerizikuoja taikyti visos šalies mastu, kad pamatytų rizikas, klaidas ir pan.

„Buvome su meru pas viceministrę, sakėme, kad reorganizacija neišvengiama, todėl prašėme būti įtraukti į pilotinių savivaldybių sąrašą, kad gautume finansavimą. Dabar jau po tarybos sprendimo tikimės papulti į sąrašą“, - kalbėjo Kęstutis Štaras.

Sprendimas priimtas valdančiosios daugumos balsais – vienos Klipčių partijos tarybos narių tam užtenka. V.Vaitkevičius nusišalino, 14 balsavo „už“ sprendimą, 5 susilaikė – K. Ramelis, R. Krupenina, V. Rastenienė, V.Jurgelianec, V.Jedinskij.

Kas praskolino ligoninę?

„Su kokia finansine būkle ateina abi įstaigos“, - tai buvo antras Vidos Rastenienės klausimas mero patarėjui Kęstučiui Štarui, į kurį jis ne iš karto, bet vis dėlto atsakė. Pradžioje sakė, kad skaičiai kintantys, todėl jų neįvardysiantis, paskui skaičiai stojo į vietas – padėjo PSPC direktorė Edita Urbanienė. PSPC dirba su pliusu apie 100 tūkst. eurų, o ligoninės pragaištingą skolą žinojo pats patarėjas – 450 tūkstančių eurų. Beje, kai įstaigos teikė veiklos ataskaitas, jau tuomet su nuostoliu dirbusios ligoninės ataskaitą, kurią teikė dabar jau buvęs direktorius Antanas Lašinskas, meras Rimantas Klipčius įvertino labai gerai. Ar neturėtų meras prisiimti atsakomybės?

Kaip vadovas A.Lašinskas vadovavo, o mero paskirta stebėtojų taryba iš jo aplinkos stebėjo? Sprendžiant iš to, ką pasakė mero patarėjas Kęstutis Štaras, čia reikia tyrimo, ir tikrai ne savivaldybės lygio. O pasakė jis štai ką: „Iki balandžio mėn. planuojama padengti skolą ir išeiti bent jau ant nulio“. Jeigu įmanoma skolą padengti per keletą mėnesių, tai iš kur ji atsirado? Tarybos nariai negali atsakyti. O juk galimai ši skola kainavo ligoninei „gyvastį“...

Sprendime – teisinis jovalas

Panašu, kad visi 14 tarybos narių arba bent daugelis jų balsavo net neskaitę tarybos posėdžiui pateiktos medžiagos reorganizacijos klausimu.

Konstantas Ramelis posėdžio metu paaiškino, kodėl reikia klausimą atidėti, tinkamai parengti ir kvietė visus nebalsuoti.

Pasak jo, į vieną sprendimą suplakti trys skirtingi dalykai: reorganizacija, naujai kuriamos įstaigos - Švenčionių rajono sveikatos centro – struktūra ir įstatai. Deja, pasirodo, rajono valdžia pati neišmano teisinių dalykų ir kvalifikuotų patarimų nepriima.

Į konkrečius K.Ramelio klausimus dėl įstatų nesugebėjo atsakyti nei reformos rengėjas K.Štaras, nei mero net keliskart į pagalbą pasitelktas savivaldybės teisininkas V.Kastanauskas, kuris gynėsi, kad „sisteminiu požiūriu viskas tvarkoje“. K.Ramelis konstatavo, kad įstatai neparuošti ir nepritaikyti konkrečiai įstaigai. Tiesiog paimta paraidžiui iš įstatymo, todėl neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, aukščiausias valdymo organas – visuotinis dalininkų susirinkimas. Koks dalininkų susirinkimas, kai yra vienas savininkas – savivaldybė? Tuo tarpu kas atstovauja savivaldybei (taryba, meras ar administracija), nenurodyta. Yra ir daugiau trūkumų, todėl K.Ramelis siūlė atidėti klausimą ir tinkamai paruošti įstatus. Juolab, akcentavo garsus teisininkas, negalima vienu balsavimu priimti trijų skirtingų dalykų. Deja, lemia ne žinios, o dauguma, nors ir menko lygio. Kaip sakoma, ką išsirinkome, tą ir turime. O iš rajono po tokio „ūkininkavimo“ gali nieko nelikti...

Rajone, kaip savo ūkyje, arba Kaip Edita pasirašinės sutartį su Edita

Nepaisant teisininko Konstanto Ramelio pastabų, tarybai priėmus sprendimą, reorganizavimo sąlygas turi pasirašyti abiejų įstaigų vadovai. Mero nė kiek nešokiruoja, kad tas pats žmogus pasirašinėja susitarimus su savimi. Kaip ir tai, kad įstatuose įrašyta, jog Švenčionių rajono sveikatos centro direktoriaus pareigoms turi būti skelbiamas konkursas, o direktorius jau paskirtas. Ir tai – ta pati ponia Edita Urbanienė. Vienintelis žmogus rajone, vadovaujantis 3 savivaldybės įstaigoms vienu metu. Apie jos nuopelnus rajono sveikatos priežiūrai esame rašę, belieka pridurti, kad ši devyndarbė yra tarybos nario Valdemaro Kasperovič dukterėčia, su jo išrinkimu į rajono valdžią žaibiškai padariusi karjerą nuo kompensuojamų vaistų pasų išdavimo Švenčionėlių poliklinikoje iki visų sveikatos įstaigų direktorės.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ