Seimo opozicinės Lietuvos regionų frakcijos narę Agnę Širinskienę kalbina mūsų laikraščio skaitytoja Stasė Bučiuvienė

1. Nustebino skausminga politikų reakcija į Jūsų pasiūlymą dėl privalomo magistro laipsnio Vyriausybės nariams. Gal per aukštai iškėlėte kartelę? Juk ne visi politikai yra moksliukai. Ne visi vidurines mokyklas (gimnazijas) baigė sidabro ar aukso medaliais, taip, kaip Jūs, kaip Arvydas Akstinavičius, Vilija Blinkevičiūtė, Česlovas Juršėnas, Darius Kuolys, Linas Linkevičius, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Egidijus Vareikis, Ignas Vėgėlė… Gal  aukštąją mokyklą baigęs ir specialybę turintis žmogus  nuolat mokytis nebeprivalo? Kaip galvojate Jūs?

Mokytis privalo visi. Daug žmonių, norėdami išlikti darbo rinkoje, keičia  savo specialybes, gilina kvalifikaciją, dalis turi ar siekia antro magistro laipsnio, ir tai tampa universitetuose jau ne išimtimi, o realybe. Daugiau kaip 10 metų teko dėstyti teisės magistrantūros studijose, tad galiu užtikrintai teigti, kad magistrantūros studijos gilina ne tik profesinius įgūdžius, bet tobulina ir analitinius gebėjimus, moko priimti sprendimus nestandartinėse situacijose, moko kritinio mąstymo ir daugelio kitų dalykų, kurie reikalingi norint prasmingai dirbti šiandienėje visuomenėje. Vyriausybė, dabar suplanavusi valstybės tarnybos pertvarką, reikalaus, kad magistro laipsnį turėtų visi valstybės bei savivaldybių įstaigų vadovai. Tad būtų nuoseklu, kad tas pats reikalavimas būtų taikomas ir ministerijų vadovams – ministrams. Juk jų darbas nepalyginamai sudėtingesnis ir atsakingesnis, nei, tarkime, asmens, kuris vadovauja įstaigai, kurios steigėjas yra savivaldybė.

2. Kodėl Jūs, būdama sidabro medalininkė, pasirinkote katalikų tikybos studijas? Juk galėjote rinktis bet kurią prestižinę specialybę ir būti visų mylima chirurgė, psichiatrė, farmacininkė, bankininkė, oro erdvės kontrolės ir stebėjimo specialistė ar pan.? Kokius charakterio bruožus suformavo studijos Lietuvoje ir užsienyje?

Baigiau katalikų teologijos studijas VDU. Stojant žavėjo galimybė studijuoti filosofiją, artimiau pažinti religijos dalykus ir tuo pačiu save kaip vieną iš kūrinių. Vėliau teisės studijų pasirinkimas (baigiau ir teisės bakalauro, ir magistro studijas) buvo praktiškesnis - nulemtas noro įgyti konkrečių teisinių žinių. Nei vieno, nei kito pasirinkimo negailiu ir džiaugiuosi galėjusi sau tai leisti. Esu dėkinga artimiesiems, kuriems teko 12 metų namuose matyti besimokantį studentą. Įgijau atkaklumo, žingeidumo. Išmokau planuotis darbus, analizuoti, atsirinkti esminius dalykus. Kitaip tiesiog būčiau nespėjusi suderinti studijų dviejuose skirtinguose universitetuose tuo pačiu metu. Tos savybės svarbios ir dabar, dirbant politikoje.

3. Jūs esate generalistė. Mokykloje Jums gerai sekėsi ir kalbos, ir matematika, ir fizika, ir chemija, ir kiti dalykai. Sėkmingai derinote dvejas studijas. Lengvai pereinate iš vienos teisės srities į kitą. Regis, toks buvo ir Jūsų senelis, Dūkšto ligoninės vyriausiasis gydytojas. Dūkšto, Kazitiškio apylinkių gyventojai iki šiol mini jį, kaip talentingą, plataus profilio gydytoją – nepalyginamą su dabartiniais kairės rankos gydytojais, dešinės rankos gydytojais… Žmonės, pažįstantys Jus nuo mažumės, tikina, kad savo intelektą paveldėjote iš senelio. Iš ko intelektą paveldėjo Jūsų senelis? Kas buvo Jūsų proseneliai?

Deja, bet istorijos tėkmė lėmė, kad žinau tikrai ne visus savo prosenelius. Bet tarp jų buvo ir tų, kuriems teko saugoti smetoninės Lietuvos valstybinę sieną, ir tų, kurie užsidirbę emigracijoje grįžo į 1918 m. nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, ir tų, kurie ramiai jau šimtmečius ūkininkavo.

4. Kalbant su Jūsų žemiečiais, ryškėja mintis, kad žmonių netenkina siauros specializacijos gydytojai. Žinome, kad pasaulis eina generalizavimo keliu – rengiami plačios kvalifikacijos, individualiai stiprūs specialistai, gebantys priimti nestandartinius sprendimus. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau vyksta intensyvi specializacija. Ir ne tik medicinoje... Dėl prasto pasirengimo aukštosiose mokyklose pradinių klasių mokytojai negeba mokyti muzikos, anglų kalbos, etikos, choreografijos. Pirmokų, antrokų klasėse dirba 4-5 mokytojai. Apie pradžios mokyklos esmę – integralumą – jau nebekalbama. Jeigu tokio būrio specialistų reikia septynerių-aštuonerių metų vaikams, įsivaizduokime, kokio dydžio turi būti mokyklos, kad tiems specialistams užtektų pamokų, kad jie galėtų nors prasimaitinti? Dėl to mokyklos stambinamos. Siauros mokytojų specializacijos kerta mokyklų pamatus! Mokyklas nuolat drebina skandalai. Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis Lietuvoje numatyta įgyvendinti itin reikšmingas reformas švietimo ir mokslo srityse. Tai gerai, bet primena seną anekdotą apie nutrūkusią BAM statybą: „Lipkim iš vagono, garsiai trepsėkime, plaktukais stuksenkime bėgius ir vaizduokime, kad važiuojame toliau“. Ką apie tai galvojate Jūs?

Jūs esate teisi, mokyklos susiduria su begale iššūkių, ir, deja, vykdomos reformos jų tikrai nesumažina. Liūdna stebėti, kaip, pasiėmus kiekybinius reikalavimus už sprendimų pagrindą, uždarinėjamos mokyklos mažuose miesteliuose, o vaikai bus priversti keliauti dešimtis kilometrų iki savo mokymosi vietos.

5. Buvote mokslo pirmūnė – nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Bendraklasiai pirmūnų nemėgsta, vadina juos ačkarikais, kalikais, saliamonais ir pan. Kaip atsilaikydavote prieš patyčias? Kaip jaučiatės aplinkoje, kurioje nepastebimi arba net ignoruojami Jūsų gabumai?

Buvau iš tų gabių vaikų, kuriems mokykloje neteko susidurti su patyčiomis. Paradoksas, bet su jomis teko susidurti Seime, kur, tikriausiai, dažnas iš mūsų galvojame, kad susirenka labai inteligentiški ir mandagūs žmonės. Tik tiek, kad laikui bėgant supratau, kad suaugę žmonės vargu ar pasikeis, ir išmokau ignoruoti įvairiausias pretenzijas.

6. Televizijos žiūrovams patinka stebėti Seime vykstantį visų karą su visais. Žmones linksmina seimūnų siūlymai įrengti tualetus transseksualams, diskusijos dėl bufeto asortimento ir pan. Jūsų pasiūlymai veda prie politinės santvarkos, todėl nėra labai įdomūs ir patrauklūs. Pastebima, kad Jūsų pasiūlymus gerai vertina politologai, profesionalūs politikai. Kuri dalis Jūsų pasiūlymų ir Jūsų teikiamų projektų, yra įgyvendinama?

Galiu pasidžiaugti, kad praėjusioje Seimo kadencijoje teko rengti ypač reikšmingus kovai su korupcija instrumentus: kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, pranešėjų apsaugos įstatymą, civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kurie ne tik didina skaidrumą valstybėje, bet ir užtikrina apie korupciją pranešančių žmonių saugumą, palengvina galimai nusikalstamu būdu įgyto didelės vertės turto konfiskavimą. Šioje kadencijoje teko dirbti rengiant rinkimų kodeksą, vietos savivaldos įstatymo naują redakciją. Pavyko pasiekti, kad išliktų vienmandatės apygardos, visuotiniai prezidento rinkimai. Kaip pamenate, konservatoriai kadencijos pradžioje planavo naikinti vienmandates ir kalbėjo apie Prezidento rinkimą Seime, o ne visuotiniais rinkimais. Vietos savivaldos įstatyme buvo įsiklausyta į mano idėją stiprinti opozicijos galias savivaldybėse, ir savivaldoje atsiras opozicijos lyderis. Tai, neabejoju, prisidės prie savivaldos valdžios kontrolės. Taigi, dalį dalykų pavyksta padaryti ir būnant opozicijoje. Tiesa, valdančiųjų pritarimo sulaukti sunkiau, tenka daugiau ieškoti bendraminčių opozicijos gretose. Iš to, kam Seime šią kadenciją buvo nepritarta, labiausiai gaila, kad paramos nesulaukė mano rengtas projektas, kuriuo siūliau atlyginti vakcinų padarytą žalą. Jis, pandemijos įkarštyje, būtų paskatinęs žmones jaustis saugiau. Galbūt būtume turėję mažiau prievartos, nei, deja, kad turėjome.

7. 2022 m. rugpjūčio 22 dieną biologė ir Nobelio premijos laureatė profesorė Kristiana Nüsslein-Volhard, duodama interviu vokiškam feministinės orientacijos leidiniui „EMMA“ tvirtino, kad nėra trečiosios lyties. Anot jos, egzistuoja tik dvi lytys – vyriška ir moteriška. Kiek lyčių priskaičiuojate Jūs? Startuojant Seimo rudens sesijai, dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto susikirtote su Laisvės frakcijos seniūnu Vytautu Mitalu. Visiems aišku, kad V. Mitalas puikiai suprato, kad Jūsų keliamas klausimas dėl energetinės krizės yra svarbesnis ir aktualesnis. Kodėl jis bandė nutildyti Jus, apkaltino Jus politikavimu ir populizmu? Kaip reagavote į tokią akivaizdžią neteisybę?

Lytys yra dvi, tai biologijos faktas, o visa kita – išvedžiojimai. O prie įvairiausių kaltinimų ir kabinėjimųsi jau, matyt, tiek pripratau, kad nelabai ir atsimenu tų p. Mitalo teiginių.

8. Mes, Jūsų rinkėjai, per keletą metų spėjome pastebėti Jūsų žinių, interesų, veiklų platumą, įvairumą ir gilumą. Suprantame, kad Jums tenka priimti nepopuliarius sprendimus. Nesuprantame vieno: kodėl Jūs visada prisiimat riziką? Birželyje Jūs pareiškėte nuomonę apie valstybės vadovo statuso suteikimą Vytautui Landsbergiui ir susilaukėte grasinimų. Juk tai buvo ne Jūsų vienos nuomonė? Dėl Linos Anušauskienės interviu į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) vėl kreipėtės Jūs. Kodėl Jūs, o ne kažkuris, tikrai tuo klausimu suinteresuotas politikas?

Jums tikriausiai reikėtų paklausti kitų politikų, kodėl jie niekur nesikreipia ir neužduoda nepatogių klausimų, net kai būna akivaizdu, kad klausimų kyla. Aš, jei man kyla klausimų, situaciją visuomet aiškinuosi iki galo, t.y. kol išsiaiškinu ir gaunu visus atsakymus. Ne tik Jūsų paminėtais atvejais.

9. Per televiziją matome Jus rimtą, susikaupusią, net rūstoką. Jūsų studentai sako, kad kartais būnate linksma ir kad graži Jūsų šypsena. Kada Jūs būnate linksma ir gražiai šypsotės? Kada pasileidžiate savo gražius, į asketišką kasą surištus plaukus? Ar tebelaikote kabinete šluotą, padovanotą Aurelijaus Verygos?

Šluotą turiu, be abejo. Vis planuoju mokytis skraidyti, o jei rimtai, tai, manau, šypsenų tikrai yra daug, tik, vargu, ar žiūrovui patiktų rimtus klausimus bekomentuojantis kvatojantis politikas. Dėl to jų ekrane ir nesimato.

10. Jums Švenčionių kraštas pažįstamas geriau, nei didumai kitų Seimo narių. Kuo džiaugiatės, važiuodama keliu nuo Pabradės iki Švenčionių, nuo Pravalo ežero iki Miškinio ežero? Ką matote taisytino? Ko palinkėtumėte šio krašto žmonėms šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga?

Kraštas gražėja, kiekvienus metus sodybos pasitinka vis labiau pasipuošusios. Neslėpsiu, pro kai kurias iš jų važiuodama pristabdau ir pravažiuoju pavarvindama seilę – tokie gražūs gėlynai, išpuoselėti ir įvairiomis formomis karpomi spygliuočiai pasitinka. Deja, bet, kaip ir visur Lietuvoje, yra ir problemų – nuo mažiau tvarkomų regioninių kelių iki didelės socialinės atskirties, dėl kurios yra ypač gaila šiuo, tikrai kriziniu valstybei metu. Na, o visiems linkiu susitelkimo, ištvermės, lietuviškos tvirtybės, kuri mums padėjo išlikti per šimtmečius, šilumos prie namų židinio, sveikatos. Žiūrėkime į viską su viltimi. Sunkumus visuomet pakeičia šviesesni laikai.

Ačiū už pokalbį.