Išsiskirs Šienpjoviai

Giedrais gruodžio vakarais link vakarų horizonto svyrant Didžiajam žvaigždžių trikampiui: Vegai, Altairui, Denebui, aukštai pietuose išryškės didysis Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Aukštai virš galvos Paukščių take žaižaruos įspūdingoji Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto pakils išraiškingasis – Orionas, Lietuvoje vadintas Šienpjoviais, Pjovėjais ir Kūlėjais. Aplink jį pabirs ryškiausios žiemos žvaigždės: Sirijus – Didžiojo Šuns žvaigždyne, Prokionas – Mažajame Šunyje, Kastoras ir Poluksas – Dvyniuose; Kapela – Vežėjo žvaigdyne, Aldebaranas – Tauro žvaigždyne.

Marsas pasieks didžiausią šviesį, tačiau neprilygs Jupiteriui

Jupiteris ir toliau išliks ryškiausiu nakties dangaus šviesuliu po Mėnulio, nors pamažu ir blės. Vakarais jis įspūdingai spindės virš pietų horizonto Žuvų žvaigždyne. Kiek dešiniau ir žemiau nuo jo, link pietvakarių horizonto svyrančiame Ožiaragyje, spindės ne toks ryškus Saturnas.

Tauro žvaigždyne įsikūręs Marsas ir gruodžio 8 d. atsidūręs opozicijoje (arčiausiai Žemės), pasieks didžiausią šiais metais – 1,9 šviesį. Vidurnaktį jis visu savo grožiu rausva šviesa švytės aukštai iškilęs pietuose, tiesiai virš įspūdingo Šienpjovių žvaigždyno, šviesiu nusileisdamas tik Venerai ir Jupiteriui. Venera-Vakarinė – Ožiaragio žvaigždyne, leisis iš karto paskui Saulę ir bus per žemai ir per trumpai, kad ją pastebėtumėm.

Tas pats ir dėl Merkurijaus – gruodžio 21 d., nors jis ir atsidurs toliausiai į rytus nuo Saulės (rytinė elongacija), tačiau bus per daug žemai virš vakaro žarose skendinčio pietvakarių horizonto, kad jį pamatytumėme.

Gruodžio dangų skros įspūdingieji Geminidai

Naktį iš gruodžio 13-osios į 14-ąją jei tik bus giedra, galėsime stebėti vieno įspūdingiausių metų meteorų srauto – Geminidų maksimumą. Tai vienintelis žinomas meteorų srautas, kildinamas, ne kaip yra įprasta, iš kometos paskleistų dulkių, bet iš asteroido Faetono (Nr. 3200) kosminėje erdvėje paskleistų dalelių. Geminidai reiškiasi kasmet nuo gruodžio 4 d. iki gruodžio 20 d. Šio meteorų srauto radiantas (meteoro trajektorijų susikirtimo taškas) yra Dvynių (Gemini) žvaigždyne, netoli Kastoro žvaigždės. Šiemet naktį iš gruodžio 13 d. į 14 d. tikimasi sulaukti iki 120 meteorų per valandą. Ir nors šiemet Geminidų maksimumo stebėjimams trukdys Liūto žvaigždyne dylančios Mėnulio pilnaties šviesa, tačiau ryškiausiųjų meteorų žybsnius tikrai pamatysime. Daugiausia meteorų galima tikėtis po vidurnakčio apie 2 val. nakties, kai Dvynių žvaigždynas iškils aukščiausiai. Stebėjimą verta pakartoti ir naktį iš gruodžio 14-osios į 15-ąją.

Gruodžio 17-25 dienomis Šiaurinės žvaigždės aplinkoje reikšis ir kitas ne toks gausus Ursidų meteorų srautas. Naktį iš gruodžio 22 į 23 d. jis gali paskleisti apie 30 gražių lėtaeigių meteorų per valandą. Viena kita „krentančia žvaigžde“ prisidės ir kiti ne tokie gausūs gruodžio mėnesio meteorų srautai, besikryžiuojantys Mažojo Liūto, Berenikės Garbanų ir Vėžio žvaigždynuose.

Prasidės astronominė žiema

Gruodžio 21 d. 23 val. 04 min. Saulė įžengs į Ožiaragio ženklą ir kirs Žiemos saulėgrįžos tašką. Prasidės astronominė žiema. Diena bus 10 val. 4 min. trumpesnė nei vasaros saulėgrįžos metu. Po keleto dienų sužibus pirmoms vakaro žvaigždėms susėsime prie Kūčių stalo. Jei Kūčių ir Kalėdų vakaro dangus bus žvaigždėtas, tad, pasak mūsų protėvių, mūsų lauks derlingi metai.

Jonas VAIŠKŪNAS