Mes turime 524 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:10198
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16608
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:98357
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Jodo šaltiniai

2022 m. gruodžio 10 d.

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio svarbu gauti kasdien. Jis padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, normalią energijos apykaitą, normalią nervų sistemos veiklą, normalią odos būklę, normalią skydliaukės hormonų gamybą ir normalią skydliaukės veiklą. Jodo gauti su maistu yra labai nesudėtinga visiems – net ir veganams. Patirtimi dalinasi veganė kultūristė Deimantė Šiaulytė.

 

Populiariausias šaltinis – joduota druska

Daugiausia jodo turi  jūros gėrybės, žuvys, karvės pienas, jogurtas, bet populiariausias ir geriausias jodo šaltinis yra joduota druska. Norint gauti reikiamos 150 mcg RDI paros normos jodo užtenka šios druskos kasdien suvartoti šiek tiek daugiau nei pusę šaukštelio. Gaminant maistą joduotą druską reikia įberti pabaigoje, kad būtų išsaugota kuo daugiau jodo. Joduotą druską patariama pirkti mažomis pakuotėmis, nes jodas yra lakus ir greitai išgaruoja, ypač laikant atviroje pakuotėje ar netoli kaitros.

 

Daug jodo – ir jūros dumbliuose 

Niekas nepralenks jūros dumblių. Jų rūšių yra daugybė, tik jodo kiekis jose skiriasi. Bene daugiausia jodo turi nori dumbliai, kombu dumbliai, kelp dumbliai.

Taip pat jodo turi slyvos, pupelės, grikiai, špinatai, morkos, įvairūs vaisiai, grūdai bei daržovės. Nors jodo kiekiai žymiai mažesni, valgant įvairius produktus tikrai įmanoma gauti pakankamą jodo kiekį ir kitų naudingų mikroelementų.

Svarbu: jodo pasisavinimą iš maisto gali slopinti nitratai ir tokios cheminės medžiagos kaip tiocianatas.

 

Jodo galima gauti su vandeniu 

Dar vienas natūralaus jodo šaltinis yra natūralus mineralinis vanduo „Uniqa“. „Šis natūralus mineralinis vanduo yra natūralaus jodo šaltinis, be to, turi  kalcio, magnio, natrio bei kitų organizmui naudingų mineralų.

 

Jodo deficitas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą yra įtraukusi į jodo deficitu pasižyminčių šalių sąrašą. Jodo trūkumas gresia trečdaliui planetos gyventojų, o ypač tose vietovėse, kurių dirvožemyje yra nedidelis jodo kiekis, įskaitant Europos šalis. Tuo pačiu PSO jodo trūkumą organizme yra įvardijusi kaip vieną svarbiausių mitybos veiksnių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai. Jodo trūkumas gali sukelti skydliaukės padidėjimą, psichikos sutrikimus. Ypač jodo stygiaus turėtų vengti besilaukiančios moterys. Daugeliui suaugusiųjų rekomenduojama jodo paros norma (RDI) yra 150 mikrogramų per dieną.

Parengė Laura Ciginskaitė