Prieš dvejus metus rašiau apie unikalią liepą, augančią Dotenėnų kaime. Visi, kas pamato tą liepą, stebisi ne tik jos didingumu, bet ir gyvybingumu. Prisilietęs prie galingo medžio kamieno tarsi pajunti praėjusių šimtmečių dvasią, o tai liepai, ko gero, daugiau nei 300 metų, nes kaip tada savo turimomis žiniomis pasidalino iš Dotenėnų kaimo kilęs mano pažįstamas Kostas Čepulis, ši liepa išliko iš tų medžių, kuriuos apie 1700 metus pasodino į maro nusiaubtus Dotenėnus, kaip ir į visą šį kraštą atsikėlę naujakuriai.

Daug vandens nutekėjo per Dotenėnus bėgančio upelio vaga per tuos šimtmečius. Pasikeitė ne viena žmonių karta. Kažkada gyvasties pilnas kaimas dabar ta gyvastimi pulsuoja tik vakare, o žiemą vos poroj trobų dega žiburėlis, iš kamino rūksta dūmas. Žmonės gyvena savo gyvenimą, o senolė liepa – savo. Atlaikiusi dar porą metų, Dotenėnų liepa pasitinka dar vieną žiemą. Tikėkimės, kad atlaikys ir jos išbandymus, o žmonės turės su dar didesne pagarba žiūrėti į šimtametę liepą, nes ji pagaliau įtraukta į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Apie tai byloja ženklas, pastatytas šalia liepos. Jame rašoma: „Dotenėnų liepa. Apimtis – 7,40 m. Aukštis – 23,0 m. Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.“ Beje, kaip sakė Mindaugas, kurio žemėje auga liepa, pagal jo išmatavimus Dotenėnų liepa yra antra Lietuvoje. Pagaliau padarytas rimtas žingsnis saugant unikalią liepą, bet reikėtų dar keleto sprendimų, ir čia jau rajono valdžia turėtų pasijudinti. Pirmiausia susitarus su savininku reikia sutvarkyti aplinką aplink liepą ir, žinoma, gražiai aptverti, o tai beveik nieko nekainuoja, reikia tik noro...

Algis JAKŠTAS