Dažniausiai serga vaikai

Ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪKTI) dažniausiai serga vaikai. PSO duomenimis, vaikai iki 7 metų amžiaus ŪKTI gali sirgti 6–8 kartus per metus, o lankantys vaikų darželį – net 12–14 kartų.

Dauguma kvėpavimo takų infekcijų ankstyvoje vaikystėje sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kuris pasireiškia sloga, gerklės perštėjimu, kosuliu, užkimimu. Dažniausiai vaikams diagnozuojamas ūminis nosiaryklės uždegimas (nazofaringitas), ryklės ir gomurio tonzilių uždegimas (faringotonzilitas), ausų uždegimas (otitas), ryklės tonzilės uždegimas (adenoiditas), rinosinusitas ar gerklų uždegimas (laringitas). Vaikams šias ligas dažniausiai sukelia virusai: rinovirusai (RV), koronavirusai, paragripo, gripo, adenovirusai ir kiti.

Šioms infekcinėms ligoms gydyti dažnai skiriami antibiotikai, nors dažniausiai jas sukelia ne bakterijos, o virusai, kurių antibiotikai neveikia. Antibakterinis gydymas vaikams, sergantiems ŪKTI, turėtų būti skiriamas įtarus sunkią bakterinę kvėpavimo takų infekciją ar bakterinę ŪKTI komplikaciją. Iš visų minėtų viršutinių kvėpavimo takų ligų tik vidurinės ausies uždegimas ir ryklės bei tonzilių uždegimas (faringotonzilitas) gali dažniau sukelti sunkių bakterinių komplikacijų.

Streptokoko antigeno testas padės sumažinti nepagrįstąantibiotikų vartojimą

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų sausio šeimos gydytojai skatinami atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą visiems vaikams nuo 2 iki 7 metų, susirgusiems viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

A grupės beta hemolizinis streptokokas yra dažniausias bakterinės kilmės ūminio faringotonzilito sukėlėjas. Šiuo testu  galima diagnozuoti streptokokųsukeltą ūmų ryklėsbei tonzilių uždegimą, kurį būtina gydyti antibiotikais. Mėginys imamas braukiant tamponu nuo užpakalinės ryklės sienelės,tonzilių ir kitų uždegimo paveiktų vietų. Atsakymas vertinamas po 5 minučių.

Streptokoko antigeno nustatymo testas šeimos gydytojams leis nustatyti ŪKTI sukėlėjus, įsitikinti, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima apsieiti be jų, ir pasirinkti efektyvesnį gydymo būdą.

Tikimasi, kad šis testas padės sumažinti nepagrįstą antibiotikų vartojimą ir užtikrinti, kad jie vaikams būtų skiriami tik tada, kai tikrai reikalingi.

Svarbu žinoti – antibiotikai virusų neveikia

Svarbu žinoti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija arba jos sukeltais simptomais. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, tuomet gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams, ir jie tampa neveiksmingi net tais atvejais, kai infekciją sukėlė bakterijos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl antibiotikams atsparių bakterijų mažėja antibiotikų veikimo efektyvumas ir tai gali tapti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo bei mirties priežastimi.

Gydymo antibiotikais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Antibiotikai gali būti vartojami tiksliai žinant ar numatant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą. Profilaktiškai antibakteriniai vaistai vartojami tik tais atvejais, kai profilaktikos efektyvumas yra įrodytas, pavyzdžiui, chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką, po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu (meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kt.).

Dar kartą pabrėžiu, kad neteisingas antimikrobinių vaistų vartojimas didina mikrobų atsparumą. Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia įvairios priežastys: netinkamas vaistų parinkimas, savigyda, virusinių ligų gydymas antibiotikais, gydymo trukmės ir dozių nesilaikymas.

Jolanta SAVICKIENĖ

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja