2026 m. spalio 21 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kadiki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos(EDS) – apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu.

Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl planuojamų Privalomojo sveikatos draudimo
fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos pokyčių, keliama
ir prielaida, kad dalis gydytojų ir privačių gydymo įstaigų veiklos sugrįš į viešąjį sektorių.
Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) atkreipia dėmesį, kad vien finansavimo taisyklių
pakeitimas savaime neužtikrina nei gydytojų sugrįžimo, nei geresnio paslaugų prieinamumo
pacientams. JGA palaiko siekį stiprinti viešąją sveikatos priežiūros sistemą ir užtikrinti, kad
kiekvienas pacientas galėtų laiku gauti jam reikalingas paslaugas. Tačiau kyla esminis
klausimas – ar siūlomi finansavimo pokyčiai iš tiesų spręs sveikatos sistemos problemas, ar tik
pakeis jų pasiskirstymą tarp gydymo įstaigų?
Jeigu vienas iš reformos lūkesčių yra paskatinti gydytojus pereiti iš privačių gydymo įstaigų į
viešąsias, toks tikslas savaime negali būti laikomas sveikatos sistemos stiprinimo rodikliu.
Gydytojai nėra administracinis išteklius, kurį galima perskirstyti vien pakeitus finansavimo
taisykles. Jie yra savarankiški profesionalai, kurių pasirinkimą lemia darbo sąlygos, atlygis, darbo
organizavimas, profesinė autonomija, vadovavimo kultūra ir galimybė teikti kokybiškas paslaugas
pacientams.

Sunkiai nustatoma diagnozė, keli galimi gydymo būdai, negerėjanti savijauta – tokiose situacijose gyventojai pageidautų antro specialisto konsultacijos, kuri padėtų geriau suprasti savo sveikatos būklę ir palengvintų sprendimą dėl gydymo. Naujai atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad antrą gydytojo nuomonę norėtų išgirsti 3 iš 4 šalies gyventojų, tačiau realybėje dėl jos į specialistus kreipiasi tik kas dešimtas gyventojas. 

Remiantis „Lietuvos draudimo“ inicijuoto tyrimo duomenimis, pagrindinė priežastis, sulaikanti pacientus nuo galimybės gauti antrą gydytojo nuomonę, yra ilgos eilės pas gydytojus (40 proc.). Dar 15 proc. apklaustųjų, kaip pagrindinę kliūtį, nurodo didelę antrosios konsultacijos kainą, 9 proc. – gydytojų trūkumą savo regione. Dėl antros nuomonės iš tiesų besikreipiantys pas gydytojus nurodo tik 9 proc. respondentų.

„Tyrimas atskleidė, kad antra gydytojo nuomonė nėra pavienių gyventojų poreikis. Daugumai žmonių būtų svarbu turėti galimybę papildomai pasitikrinti prieš priimant reikšmingą sprendimą dėl savo ar artimojo sveikatos. Tačiau norą tai padaryti neretai riboja labai praktiškos kliūtys – ilgos patekimo pas specialistus eilės, per didelė paslaugos kaina ar specialistų trūkumas“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.

Mokslas dažnai suvokiamas kaip mokslininkų ir universitetų erdvė, o visuomenei tenka stebėtojos ar jau sukurtų žinių gavėjos vaidmuo. Tačiau ar Lietuvos gyventojai norėtų šią ribą peržengti ir patys prisidėti prie mokslinių tyrimų? Apklausos duomenys atskleidžia ne tik visuomenės santykį su mokslu ir norą į jį įsitraukti, bet ir įdomias sąsajas su tuo, kaip gyventojai vertina visuomenės gebėjimą susitelkti ir veikti krizių akivaizdoje.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios duomenys viešai prieinami LiDA archyve, rodo, kad 41 proc. gyventojų sutiktų dalyvauti mokslo projekte. Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorės, projektų RECONECT ir „Science4Everyone“ vadovės Eglės Butkevičienės manymu, tai gana pozityvus rezultatas.

Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų iš esmės sako, kad būtų pasirengę ne tik domėtis mokslu, bet ir patys įsitraukti į mokslinę veiklą. Tai rodo nemažą neišnaudotą piliečių mokslo potencialą. (1 pav. – žiūrėti prisegtuke)

„Žinoma, noras dalyvauti dar nereiškia realaus įsitraukimo. Tam reikia, kad žmonės žinotų apie tokias galimybes, suprastų, kuo gali prisidėti, ir matytų savo dalyvavimo prasmę. Todėl klausimas ne vien apie žmonių norą dalyvauti, bet ir apie tai, kiek universitetai bei kitos mokslo institucijos sukuria jiems realių galimybių tai daryti“, – sako E. Butkevičienė.

ietuvos kelių būklę gerai vertina vos 9 proc. vairuotojų, rodo asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Nors apie nepakankamą kelių finansavimą kalbama ne vienerius metus, blogos būklės kelių tinklas ir toliau plečiasi. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko teigimu, svarstant kitų metų valstybės biudžetą svarbu ne tik rasti papildomų lėšų, bet ir pagaliau sutarti, kaip keliai bus finansuojami ilguoju laikotarpiu.

„Devyni procentai yra skaičius, į kurį sunku numoti ranka. Jeigu devyni iš dešimties vairuotojų negali pasakyti, kad Lietuvos keliai yra geri, vadinasi, pavieniais remontais šios problemos nebeišspręsime. Apie nepakankamą kelių finansavimą kalbame ne pirmus metus, jį spręsti žadėjo ne viena Vyriausybė, tačiau vis dar neturime modelio, kuris leistų ne tik remontuoti blogiausius ruožus, bet ir sustabdyti viso tinklo prastėjimą“, – sako Š. Frolenko.

41 proc. valstybinių kelių – blogos būklės

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad prastą kelių būklę vairuotojai jaučia ne tik vertindami infrastruktūrą. 78 proc. apklaustųjų per pastaruosius metus buvo įvažiavę į duobę, nors finansinių nuostolių išvengė. Dar 10 proc. dėl prastos kelių kokybės patyrė iki 500 eurų siekusių automobilio apgadinimų, o beveik 4 proc. nuostoliai viršijo šią sumą.

Pasak Š. Frolenko, gyventojų vertinimas atspindi problemą, kuri matoma ir oficialioje kelių būklės statistikoje. Šiuo metu blogos būklės yra apie 41 proc. valstybinės reikšmės kelių, o jų atnaujinimo tempas yra gerokai per mažas, kad situacija pradėtų gerėti.

„Kasmet sutvarkome apie 300 kilometrų kelių, bet per tą patį laiką dar maždaug 700 kilometrų tampa blogos būklės. Vadinasi, net ir vykstant darbams bendras rezultatas blogėja. Čia ir yra esminė problema. Mums reikia pasiekti tokį finansavimo lygį, kad pirmiausia sustabdytume prastėjimą, o tada pradėtume mažinti per daugelį metų susikaupusį blogos būklės kelių tinklą“, – sako asociacijos vadovas.

Jo teigimu, kelių atnaujinimo apimtis galima prognozuoti iš anksto, todėl finansavimas neturėtų kasmet priklausyti tik nuo to, kiek lėšų pavyksta numatyti konkrečiame valstybės biudžete.

„Kiekvieną rudenį neturėtume iš naujo pradėti diskusijos, kiek kitais metais galime skirti keliams. Kelių nusidėvėjimą galime prognozuoti, žinome, kiek kilometrų reikia atnaujinti, žinome ir kiek tai kainuoja. Todėl finansavimas taip pat turėtų būti planuojamas sistemingai. Kol to nėra, mes iš esmės visą laiką vejamės problemą, kuri juda greičiau už mus“, – teigia Š. Frolenko.

Šių metų eismo nelaimių Lietuvoje statistika rodo, kad avarijų su nukentėjusiaisiais nemažėja, tačiau džiugi žinia ta, kad žūčių keliuose skaičius šiek tiek sumažėjo. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, per pirmuosius devynis metų mėnesius žuvusiųjų skaičius sumažėjo 14 proc., tačiau eismo įvykių padaugėjo 2 proc., išaugo ir sužeistųjų skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 2,8 tūkst. nelaimių, kuomet keliuose nukenčia žmonės.

Remiantis pirminiais policijos duomenimis, sausio–rugsėjo laikotarpiu šalies keliuose iš viso užregistruoti beveik 2200 eismo įvykių su nukentėjusiaisiais, juose žuvo 86 žmonės, 2510 asmenų buvo sužeisti. Pernai per tą patį laikotarpį tokių įvykių skaičius siekė 2150. Į šią statistiką nepatenka avarijos, kurių metu apgadinamas vien tik turtas.

Minint Europos saugaus eismo dieną, spalio 13-ąją, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pabrėžia, kad net ir panašiomis aplinkybėmis įvykusios avarijos gali baigtis labai skirtingai.

„Du iš pažiūros panašūs eismo įvykiai gali turėti visiškai skirtingas pasekmes. Vienu atveju žmonės atsiperka išgąsčiu, kitu − patiria rimtų sužalojimų. Daug įtakos turi greitis, susidūrimo vieta, transporto priemonių atsparumas smūgiui, saugos priemonių naudojimas ir jų suveikimas. Kartais vos kelios veiksmo sekundės baigtį keičia iš esmės, nes niekada neaišku, kaip avarinėje situacijoje pasielgs ir reaguos kitos transporto priemonės vairuotojas“, – sako A. Juodeikis.

Beveik pusė žūčių – dviejų tipų avarijose

2025 m. TKA duomenys rodo, kad 42 proc. visų keliuose žuvusių žmonių gyvybės neteko per nuvažiavimus nuo kelio dangos ir per priešpriešinius susidūrimus.

Pasak eksperto, nuvažiavimai nuo kelio sudaro apie 11 proc. įskaitinių eismo įvykių, tačiau jiems tenka maždaug ketvirtadalis žūčių. Tuo metu susidūrimuose žuvusiųjų per metus skaičius padaugėjo 52 proc., nuo 21 iki 32 atvejų.

„Nuvažiavus nuo kelio dangos pasekmes gali pasunkinti tai, kas yra šalia kelio – automobilis gali atsitrenkti į medį, stulpą, pastatą ar apvirsti griovyje. Priešpriešinio susidūrimo metu pavojus kyla ir kitame automobilyje važiuojantiems žmonėms – netgi nepažeidę jokių kelių eismo taisyklių jie gali smarkiai nukentėti ar net žūti“, – sako A. Juodeikis.

TKA analizė atskleidė, kad 70 proc. nuvažiavimų nuo kelio siejama su saugaus greičio nepasirinkimu ar jo viršijimu. Dalis šių įvykių nutinka esant šlapiai ar kitaip pablogėjusiai kelio dangai, dalis – tamsiu paros metu.

A. Juodeikis pabrėžia, kad rudens sezono metu vairavimo sąlygos gali pasikeisti per kelias valandas. Ryte vairuotojas tuo pačiu keliu važiuoja šviesoje, o vakare grįžta jau sutemus. Vairavimą apsunkina ir suprastėjęs matomumas dėl rūko ir kritulių − kuo vėliau pastebima kliūtis, tuo mažiau laiko lieka sustoti ar išvengti susidūrimo.

Apgadintas automobilis − ne skaudžiausia pasekmė

TKA duomenys rodo, kad gerokai padaugėjo ir į avarijas patekusių elektrinių dviračių vairuotojų bei keleivių – jų skaičius beveik 2,5 karto viršijo ankstesnių trejų metų vidurkį. Be to, daugiau kaip pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų yra nepilnamečiai.

„Automobilyje žmogų saugo saugos diržai, oro pagalvės ir pats automobilio kėbulas. Dviračiu ar paspirtuku važiuojantis žmogus tokios apsaugos neturi, tad net jei po susidūrimo automobilio apgadinimai nedideli, kitas eismo dalyvis gali patirti rimtų sužalojimų. Ypač neramina tai, kad tarp nukentėjusiųjų daug jaunų žmonių“, – sako A. Juodeikis.

Pasak eksperto, dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų žmogui gali tekti ilgesnį laiką gydytis, laikinai nedirbti ar lankyti reabilitaciją. Kai jis nebegali pasirūpinti įprastais reikalais, dalis atsakomybės tenka artimiesiems.

„Apgadintą automobilį dažniausiai galima sutaisyti, tačiau žmogui po avarijos kartais tenka sveikti mėnesius. Per tą laiką gali tekti atsisakyti darbo, keisti šeimos planus, prašyti artimųjų pagalbos. Kai eismo įvykiuose kasmet sužeidžiami tūkstančiai žmonių, saugumo keliuose užtikrinimu turime rūpintis kasdien“, – pabrėžia „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Saulius Abraškevičius

Komunikacijos vadovas | Head of Communication
Strategijos, klientų ir marketingo departamentas | Strategy, Marketing and Customer Department

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026–2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.

Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau.

„Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje ir pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip, kad šios rūšies rūšies populiacijos apsauga vis dar išliktų saugiose ribose“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

   Beveik 90 proc. Europos vartotojų turi vadinamosios „greitosios elektronikos“ (angl. Fast Tech) gaminių, 78 proc. jų įsigijo per pastaruosius metus, o 27 proc. nebereikalingus prietaisus išmeta į šiukšliadėžę, rodo elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijančios tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“ atliktas tyrimas. Spalio 14-ąją, minint Tarptautinę elektronikos atliekų dieną, ekspertai atkreipia dėmesį į sparčiai augančią nebrangių smulkių elektronikos prietaisų rinką. Jai priskiriami USB adapteriai, miniventiliatoriai, LED lemputės, smulkūs šviečiantys, mirgantys ir kiti elektroniniai žaislai bei kiti panašūs gaminiai.

Pigi elektronika – trumpam naudojimui?

Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorės Veronikos Masalienės, „greitosios elektronikos“ terminas pasirinktas neatsitiktinai – jis primena greitąją madą. Tokie gaminiai dažnai perkami dėl mažos kainos ir patogumo, naudojami palyginti trumpai, o vėliau lengvai pakeičiami naujais.

„Vartotojai tarsi susitaiko su trumpu nedidelių elektronikos prietaisų naudojimo laikotarpiu: sumokėjus nedaug, nesitikima, kad daiktas tarnaus ilgai. Vis dėlto net ir maži, nebrangūs elektronikos prietaisai, pasibaigus jų naudojimo laikui, neturėtų atsidurti buitinių atliekų konteineriuose ar metų metus gulėti stalčiuose. Juos svarbu pristatyti į specialias surinkimo vietas, kad vertingos medžiagos galėtų būti panaudotos dar kartą“, – atkreipė dėmesį V. Masalienė.

Kaip parodė „WEEE Forum“ užsakymu konsultacijų bendrovės „Bellegarde Scientific Consulting“ 12-oje Europos šalių atliktas tyrimas, 58 proc. apklaustųjų nurodė bent vieną „greitosios elektronikos“ gaminį, kurį naudojo ne ilgiau kaip šešis mėnesius. 39 proc. teigė bent vieną tokį gaminį išmetę nepanaudotą, panaudoję vos kartą arba nepraėjus nė mėnesiui nuo įsigijimo. Vis dėlto 61 proc. šių gaminių vartotojų liko jais patenkinti, o nepatenkinti buvo tik 8 proc.

Atskiras organizacijos „Material Focus“ tyrimas atskleidė, kad vien Jungtinėje Karalystėje per metus įsigyta daugiau nei pusė milijardo smulkių „greitosios elektronikos“ prietaisų – maždaug 16 per sekundę. Didelė dalis tokių gaminių parduodama interneto platformose.

Spalio 9–10 dienomis visoje Lietuvoje vyks 41-oji „Maisto banko“ akcija. 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių savanoriai kvies pirkėjus prie savo pirkinių pridėti bent vieną ilgiau galiojantį maisto produktą sunkiau gyvenančiam žmogui. Organizacija ypač prašo atkreipti dėmesį į mėsos ir žuvies konservus bei aliejų, nes šių produktų paramos krepšeliuose ypač reikia.

Rudeninėje akcijoje maistą savo globojamiems žmonėms rinks 199 nevyriausybinės organizacijos, taip pat 40 „Maisto banko“ skyrių bei padalinių. Prie akcijos jungiasi 9 prekybos tinklai, o parduotuvėse paaukotas maistas vėliau taps realia pagalba toje pačioje ar netolimoje vietovėje gyvenantiems žmonėms.

Akcijai susivienys beveik 7 tūkstančiai savanorių

„Maisto banko“ akcija yra ne tik viena didžiausių paramos maistu iniciatyvų šalyje, bet ir didžiulė savanorystės iniciatyva. Šį savaitgalį prie akcijos prisidės beveik 7 tūkst. savanorių. „Nebus nė vienos Lietuvos savivaldybės, iš kurios į pagalbą sunkiau gyvenantiems žmonėms neįsitrauktų savanoriai. Vienu metu visoje šalyje savo laiką kitiems skirs moksleiviai ir studentai, įmonių kolektyvai, įvairių organizacijų nariai, bendruomenės ir pavieniai žmonės“, – dalinasi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

„Septyni tūkstančiai žmonių, kurie savo penktadienio vakarą ar šeštadienį nusprendžia skirti ne sau, o visiškai nepažįstamam žmogui, mums yra labai stiprus bendrystės ženklas. Kiekvienas jų galėtų tą laiką praleisti su šeima, draugais ar tiesiog ilsėdamasis, bet pasirenka kelias valandas stovėti parduotuvėje ir kviesti kitus padėti. Labai tai vertiname – be savanorių tokio masto akcija tiesiog negalėtų įvykti“, – priduria organizacijos vadovas.

Pasak jo, kaip savanoriai, lygiai taip pat svarbus kiekvienas maisto paaukoti nusprendęs žmogus. „Mes labai prašome prie savo pirkinių krepšelio pridėti bent vieną papildomą maisto produktą sunkiau gyvenančiam žmogui. Kai taip padaro dešimtys tūkstančių žmonių, kad ir viena konservų dėžutė ar aliejaus butelis kartu tampa šimtais tūkstančių vienetų labai reikalingos paramos. Todėl tiek savanoriaudami, tiek aukodami šį penktadienį ir šeštadienį paverskime gerumo savaitgaliu“, – kviečia S. Gurevičius.

Ilgus metus kartotas prašymas davė rezultatų

„Maisto banko“ duomenys rodo, kad gyventojų aukojimo įpročiai pamažu keičiasi. Ne vienus metus prieš kiekvieną akciją organizacija prašė, esant galimybei, aukoti aliejaus, mėsos ar žuvies konservų. Šiandien aliejus jau yra tarp dažniausiai pasirenkamų produktų – per praėjusią akciją jo paaukota daugiau kaip 8 tūkst. butelių. Tačiau mėsos ir žuvies konservų vis dar surenkama gerokai mažiau: atitinkamai apie 3,8 tūkst. ir 2,7 tūkst. pakuočių. Palyginimui, makaronų paaukota daugiau kaip 16 tūkst. vienetų.

„Metų metus kartojome, kad jeigu galite rinktis, paaukokite aliejaus, ir šiandien matome rezultatą – žmonės mus išgirdo. Labai tikimės, kad ilgainiui tokį patį pokytį pamatysime ir su mėsos bei žuvies konservais. Jų gauname gerokai rečiau, o tai ilgai galiojantys ir baltymų turintys produktai, kurių labai reikia formuojant visavertį maisto krepšelį žmogui“, – sako S. Gurevičius.

Organizacija pabrėžia, kad reikalingas kiekvienas maisto produktas, o žmonių galimybės prisidėti skiriasi. Todėl tai nėra raginimas nebeaukoti makaronų, kruopų ar kito maisto. Tačiau galintiems rinktis, „Maisto bankas“ šįkart ypač rekomenduoja mėsos ir žuvies konservus bei aliejų.

Prisidėti galima jau šį penktadienį ir šeštadienį

Praėjusios „Maisto banko“ akcijos metu Lietuvos gyventojai paaukojo 316 426 vienetus ilgiau galiojančių maisto produktų, kurie buvo išskirstyti 231 nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių ir „Maisto bankas“, globojamiems žmonėms.

Šį savaitgalį savanoriai pirkėjų vėl lauks visoje Lietuvoje. Spalio 9 d., penktadienį, „Maisto banko“ akcija vyks nuo 15 iki 20 val., spalio 10 d., šeštadienį – nuo 10 iki 19 val.

Gyventojai kviečiami aukoti įvairių ilgiau galiojančių maisto produktų: mėsos ir žuvies konservų, aliejaus, makaronų, kruopų, miltų, cukraus ir kito kasdieniam valgiui gaminti reikalingo ilgai galiojančio maisto. Akcija vyks prekybos tinkluose „LIDL“, „IKI“, Maxima“, „Rimi“, „Utenos prekyba“, dalyje „Gulbelė“, „Norfa“, „Danalta“, „PROMO Cash&Carry“ parduotuvių.

Negalintys atvykti į parduotuves, kviečiami aukoti trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų).

https://www.maistobankas.lt/akcija/ 

Birželio pabaigoje Vilniuje saulė nusileidžia apie dešimtą vakaro, tačiau prieblanda tęsiasi kone iki vidurnakčio. Vadinasi, vestuvių pirotechnikas, norintis surengti įspūdingą šou tamsoje, privalo laukti bent iki pusės vienuoliktos. Jam lieka vos valanda iki ramybės laiko, todėl visą pasirodymą tenka sutalpinti į šį siaurą langą, kol svečiai dar neišsiskirstė, o muzika tebegroja. Gruodį ta pati komanda ugnies spektaklį gali pradėti jau ketvirtą ar penktą popiet, nes anksti sutemsta. Šis laiko skirtumas – anaiptol ne tik patogumo klausimas. Sezonas keičia viską, pradedant tuo, kaip fejerverkai fiziškai elgiasi ore, baigiant meistrų pasiruošimu ir pačių žiūrovų savijauta stoviniuojant lauke.

Žiūrovai dažniausiai net nenutuokia, kaip šaltis veikia fejerverkus, tačiau pirotechnikos meistrai tai žino puikiai. Nukritus temperatūrai, degikliai dega lėčiau, sprogimai praranda dalį intensyvumo, o pačios medžiagos tampa mažiau stabilios – net ir paleidimo įranga gali pradėti ožiuotis taip, kaip vasarą niekada nenutiktų. Pavyzdžiui, šaltyje klijai, sandarinantys laiko degiklius sviediniuose, sukietėja ir gali atšokti nuo kartoninio apvalkalo. Tokiu atveju, sviediniui kylant, ugnis sprogstamąjį mišinį gali pasiekti per anksti ir sukelti priešlaikinę detonaciją dar pačioje mortyroje. Profesionalai šią saugumo riziką suvaldo išlaikydami griežtus atstumus ir kruopščiai tikrindami kiekvieną užtaisą. Be to, sušalusios rankos gerokai lėtina pasiruošimo darbus, nes meistrams tenka junginėti elektrinius degiklius ir tikrinti kontaktus, o su storomis pirštinėmis tai daryti kur kas sudėtingiau nei vasarą. Žemose temperatūrose greičiau senka ir sistemų baterijos, krenta jų įtampa, todėl kai kurie specialistai elektroninius degiklius ir saugiklius iki pat paskutinės minutės laiko šildomose dėžėse, idant cheminės reakcijos įvyktų nepriekaištingai.