Augant užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija asmenų skaičiui, Švenčionių rajono savivaldybė priskirta prie didelės rizikos savivaldybių, o nuo spalio 26 d. joje skelbiamas karantinas. Jau prieš kelias savaites, didėjant susirgimų ir esančių izoliacijoje asmenų skaičiui, buvo pereita prie nuotolinio mokymosi visose rajono ugdymo įstaigose. Padėtis įtempta ir šalyje, ir rajone. Trečiadienį šalyje buvo nustatytas rekordinis COVID 19 atvejų skaičius – 424. Rajone taip pat atvejų daugėja kasdien, didėja ir saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius. Praėjusį savaitgalį rajone fiksuota 19 susirgusių koronavirusu. Kadangi daugiausia susirgimų fiksuota Pabradėje, čia aikštelėje šalia „Intersurgical“ gamyklos įrengtas mobilus punktas, kuriame galima išsitirti dėl COVID-19 ligos. Mobilus punktas dirba darbo dienomis nuo 8.00 iki 12.00 val.

Kad ir koks bebūtų švelnus ruduo, šilumos jau norisi visiems, nors ne visi gali ja džiaugtis. Eurostato duomenimis, 7 proc. europiečių šąla, nes neišgali pakankamai šildytis savo būstų. Lietuvoje tokių varguolių net 31 proc. Iš dalies taip yra dėl prastos namų būklės, bet vis tiek viskas remiasi į skurdą – neskurstų, negyventų tokiose patalpose. Pasirodo, Lietuvoje žmonės šąla ir dėl valdininkų netinkamo darbo.

Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką veikia mano draugai ir pažįstami. Neseniai ir pats įkėliau nuotraukų, kuriose – mano rasti 66 baravykai“, – teigia vyras.

Kartą, daugiau nei prieš 10 metų, Vilniuje sėdėjome su broliu, trumpam atvažiavusiu iš užsienių, ant suoliuko. Buvo NATO samitas ir dažnai pasigirsdavo vis pravažiuojančių „neliečiamųjų“ sirenos (taip ir norisi palyginti, tiksliau prilyginti, kalėjimo neliečiamiems). Pasakiau, kad užkniso tas gvaltas. „Ką tu, - sako. - Pas mus, Hamburge, toks gvaltas kasdien“.

Po 65 metų sugrįžo paspirtukas. Anais laikais pakakdavo dviejų nemažų guolių nuo krovininės mašinos, lentos gabalo ir keliolikos vinių. Nagingi tėčiai savo vaikams per porą valandų sumeistraudavo tą paspirtuką, ir vaikai linksmai dardėdami lėkdavo šaligatviais ir „brukavotomis“ Švenčionių gatvėmis. Kiti nuo medinių kopūstų statinių numaudavo kokį lanką, iš vielos sulenkdavo kablį ir su tuo lanku, keldami didžiausią triukšmą, lėkdavo gatve. Dabar paspirtukai perkami parduotuvėje, daugelis turi variklį, akumuliatorių šviesas ir dar nežinia ką...

Zidorius KIMSĖNAS

Pinigėlis sublizgėjo ir atsitrenkęs į grindis dusliai suskambėjo. Anksčiau nebuvau jo mačiusi. Nedažnai krapštausi didelėje dėžėje, kur sudėti seni dokumentai, užrašai, laiškai, laikraščių iškarpos, visokie smulkūs daiktai... Mūsų dėdė krovė, saugojo tuos „turtus“ nuo pokario metų iki gyvenimo pabaigos, tad negaliu lengva širdimi jų išmesti. Tuo labiau kad retkarčiais ten aptinku vertingos, kitur nerastos medžiagos savo rašiniams. Kaskart, kai kreipiuosi į dėžės turinį kaip į paskutinės vilties instanciją, pagalvoju, kad reikia viską savo nuožiūra sutvarkyti ir įtraukti į namų archyvą.

Kiekvienas, šiandien sutikęs Emiliją, pagalvotų: „Laiminga moteris“. Jos akys švyti ir spinduliuoja meilę dukrelei, o rankos glosto jos purius plaukučius. Jauna moteris turi viską, apie ką kadaise svajojo. Būdama maža Emilija norėjo nedaug – kad namuose kvepėtų pyragais, o ne alkoholiu ir rūkalais; kad prie stalo rinktųsi visa gausi šeima, o ne apsiblaususiais žvilgsniais žvelgiantys dėdės ir tetos; kad jiems išsiskirsčius nekiltų jokių barnių...

Kovą su koronavirusu apsunkina ir kitos šaltuoju metų laikų padažnėjančios ligos. „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė atsako į dažniausius klausimus apie COVID-19 ir paaiškina, kaip jį atskirti nuo peršalimo. Tarp dešimties klausimų ir vaistininkės patarimas, kaip įveikti nerimą.

2020 metai išskirtiniai dėl ilgalaikio karantino, kai pasaulyje įsisiautėjo pandemija dėl koronaviruso sukeliamos Covid-19 ligos. Tokia situacija turėjo neigiamos įtakos ir regos negalią turinčių žmonių sveikatai, jų psichinės bei emocinės būsenos pablogėjimui. Dėl slegiančios vienatvės, negalėjimo gyvai bendrauti tarpusavyje, daugelis žmonių jautė širdies ritmo sutrikimus, jos permušimo simptomus, kraujo spaudimo šokinėjimus. Lygiagrečiai krito ir regėjimo aštrumas, nes laiku gyvai patekti į gydymo įstaigas nebuvo galimybių. LASS Švenčionių skyrius rūpinosi ir rūpinasi narių sveikata ir savijauta. Problemas bandėme spręsti palaikydami bendravimą nuotoliniu būdu, tarpininkavome registruojant juos gydytojų konsultacijoms nuotoliniu būtu. Aktyvesnius prašydavome dažniau skambinti telefonu vieni kitiems, bendrauti. Atšaukus karantiną, mūsų pagrindinis tikslas buvo padėti grįžti jiems į normalaus gyvenimo ritmą, grąžinti gyvenimo džiaugsmą, pasitikėjimą, pamiršti karantino metu patirtą baimės, vienatvės, blogos nuotaikos jausmą. Atitolinti jaučiamus depresijos požymius. Juolab, kad koronavirusas iš mūsų gyvenimo niekur nesitraukė, nuolat buvo girdimi įspėjimai apie antrąją, dar didesnę bangą, vėl laukiančius ribojimus. Beje, vasaros ramybė ir atsipalaidavimas truko neilgai. Rašant šias eilutes, karantinas jau skelbiamas ir Švenčionių rajone.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki š. m. lapkričio 16 d.

Vilniaus AVMI privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2020 metus mokėtiną žemės mokestį ir išsamias deklaracijas įkėlė į VMI Elektroninio deklaravimo sistemą deklaravimas.vmi.lt. Mokesčio sumas gyventojai taip pat gali sužinoti ir prisijungę prie Mano VMI ar paskambinus telefonu 1882. Mano VMI ir EDS naudotojai, kurie yra nurodę savo el. pašto adresą sistemose, gaus elektroninius pranešimus apie jiems suformuotą deklaraciją. Tie žemės savininkai, kurie nėra VMI e. paslaugų naudotojai, žemės mokesčio deklaracijų artimiausiu metu sulauks klasikiniu paštu. Žemės mokestį reikia sumokėti iki š. m. lapkričio 16 d.