Ką iš tiesų reiškia ekologiško produkto ženklas ant medaus stiklainio? Kaip suprasti, už ką mokame pirkdami medų, ir kuo skiriasi įvairūs bičių produktai? Atsakymus į šiuos klausimus vartotojai galės rasti naujoje interneto svetainėje medauskultura.lt.

Projekto tikslas yra suteikti vartotojams aiškią, patikimą ir praktiškai pritaikomą informaciją, kuri padėtų geriau suprasti bičių produktų savybes, jų kokybės reikalavimus ir priimti pagrįstus sprendimus renkantis.

Ką iš tiesų reiškia kokybės ženklai?

Pirkdami medų vartotojai susiduria su įvairiais užrašais ir ženklais ant pakuočių. Tačiau ne visada aišku, kuo ekologiškas medus skiriasi nuo pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP) sertifikuoto medaus, kokie reikalavimai taikomi gamintojams ir kas tikrina jų laikymąsi.

Svetainėje aiškinama, ką patvirtina šie ženklai, kuo skiriasi sertifikavimo sistemos ir kokią informaciją vartotojas gali patikrinti pats. Tai padės geriau suprasti, ką reiškia sertifikuotas bičių produktas ir kodėl svarbu domėtis ne tik jo kaina, bet ir kilme bei gamybos būdu.

Dėmesys skiriamas ir dažnai pasitaikantiems mitams. Pavyzdžiui, ar skystas medus būtinai geresnis už susikristalizavusį? Ar tamsesnis medus yra kokybiškesnis? Ar vien pagal skonį ir išvaizdą galima nustatyti medaus autentiškumą?

Vartotojai ras paaiškinimus, kurios medaus savybės yra natūralios, ką galima įvertinti ragaujant ir kada produkto kokybei ar autentiškumui nustatyti reikalingi laboratoriniai tyrimai.

Spalio 25 d. Švenčionių rajone, netoli Aidukų kaimo, lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojai pradėjo kurti naują Romuvos pilkapyną, pavadintą Šventos pilkapynu 2. Talkininkai supylė didžiąją pirmojo pilkapio dalį ir įrengė šventvietę su šventosios ugnies aukuru. Taip po daugelio šimtmečių pertraukos siekiama atgaivinti senovinį lietuvių laidojimo pilkapiuose paprotį.

Naujasis pilkapynas kuriamas netoli IX–XII a. Šventos pilkapyno, kurio pilkapiai iki šiol išlikę Šventos miške. Šventos pilkapyno 2 vardas pasirinktas sąmoningai – juo siekiama pabrėžti senojo baltų tikėjimo ir laidosenos tradicijų tęstinumą.

Pilkapyno kūrėjai pabrėžia, kad tai nėra archeologinė senovinio pilkapio rekonstrukcija ar paminklas praeičiai. Tai mėginimas sugrąžinti protėvių laidosenos paprotį į gyvąją lietuvių prigimtinio tikėjimo tradiciją.

Pilkapiai virs šventąja giraite

Pirmasis pilkapis numatytas kaip bendras – tiems, kurie norėtų būti palaidoti pagal protėvių tikėjimo papročius, tačiau neturi galimybės patys susipilti atskiro pilkapio. Ateityje numatoma pilti ir atskirus šeimoms bei giminėms skirtus pilkapius.

Pilkapio viduryje bus sodinamas medis. Ilgainiui pilkapynas turėtų virsti šventąja giraite, kurioje į Dausas iškeliavusių protėvių atminimą saugotų ne granitiniai antkapiai ar betono plokštės, o gyva žemė, medžiai ir žolynai.

Šis laidojimo būdas grindžiamas lietuvių prigimtinio tikėjimo pasaulėžiūra, pagal kurią mirtis nėra žmogaus būties pabaiga, o perėjimas į kitą būties pavidalą.

Tikima, kad po mirties žmogaus dvasia iškeliauja į Dausas, kur tęsia savo veiklią būtį, o kūno gyvastis sugrįžta į žemę ir įsilieja į gyvosios gamtos apytaką.

Todėl numatoma sudegintų mirusiųjų pelenus grąžinti žemei be ilgalaikių dirbtinių palaikinių (urnų). Medinė palaikinė būtų sudeginama aukure.

Šią pasaulėžiūrą išreiškia ir paties pilkapio sandara. Žemės kauburys primena šventąjį Pasaulio kalną, o jo viršūnėje augantis ąžuolas – Pasaulio medį, jungiantį žemę ir dangų, regimąjį pasaulį ir Dausas.

Taip pilkapis tampa ne tik laidojimo vieta, bet ir gyvu žmogaus būties tęstinumo ženklu.

Lietuvos jaunimas dažniau išlaidauja ne materialiems pirkiniams, o patirtims ir kasdieniam gyvenimo kokybės gerinimui, rodo naujausias „Luminor“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas. Apklausa parodė, kad 18–29 metų žmonės Lietuvoje gerokai dažniau nei vyresni gyventojai daugiausia pinigų išleidžia restoranams ir maisto gaminimui.

Tyrimo duomenimis, net 22 proc. 18–29 metų respondentų nurodė, kad daugiausia laisvalaikiui skirtų pinigų išleidžia restoranams ir maisto gaminimui. Tai beveik tris kartus daugiau nei visų apklaustųjų vidurkis (8 proc.) ir gerokai daugiau nei vyresnėse amžiaus grupėse, kur šis rodiklis svyruoja nuo 3 iki 12 proc.

Restoranas – ne tik vieta pavalgyti

Pasak „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovės Rūtos Mylės, jaunesnių žmonių išlaidų struktūra atspindi besikeičiantį požiūrį į laisvalaikį.

„Restoranai ar kavinės daugeliui tampa ne tik vieta pavalgyti, bet ir erdve susitikti su draugais, dirbti, atrasti naujas kultūras ar tiesiog praleisti laiką. Todėl natūralu, kad ši kategorija tarp jaunimo užima gerokai svarbesnę vietą nei tarp vyresnių gyventojų“, – sako R. Mylė.

Anot jos, jaunesni žmonės šiandien daugiau dėmesio skiria ne vien tam, ką įsigyja, bet ir tam, kaip leidžia laiką.

„Maisto kultūra tapo kur kas platesniu reiškiniu – žmonės domisi skirtingomis virtuvėmis, ieško naujų vietų, dalijasi rekomendacijomis, o valgymas mieste tampa svarbia socialinio gyvenimo dalimi. Todėl restoranams ar maisto gaminimui skiriamos išlaidos šiandien gali pasakyti ne mažiau apie žmogaus gyvenimo būdą nei anksčiau tam tikri pirkiniai ar daiktai“, – pastebi R. Mylė.

Kibernetinių incidentų Lietuvoje pernai registruota ketvirtadaliu mažiau nei 2024-aisiais, tačiau specialistai įspėja šio skaičiaus nevertinti kaip ženkliai pagerėjusios situacijos. Dalis incidentų lieka nepastebėti arba apie juos nepranešama, o daugiau nei pusė užfiksuotų atvejų susiję ne su sudėtingu įsilaužimu į sistemas, bet su bandymais apgauti gyventojus.

Kaip teigia kibernetinio saugumo bendrovės „EcomWall“ vadovas Tomas Redeckas, tikrąjį tokių incidentų mastą sunku įvertinti dar ir todėl, kad didžioji dalis įmonių apie patirtas atakas nėra linkusios kalbėti, o dalis apie jas apskritai nesužino. Pasitaiko atvejų, kai iš įmonės pavogti duomenys jau būna paviešinti, tačiau pati organizacija vis dar nežino patyrusi incidentą.

„Ypač tarp mažų ir vidutinių įmonių vis dar matome norą incidentą išspręsti kuo tyliau – sumokėti išpirką, nereaguoti į duomenų nutekėjimą ir tikėtis, kad apie jį nebus sužinota viešai. Dažnai apie tokius atvejus pradedama kalbėti tik tada, kai juos pastebi trečiosios šalys – kibernetinio saugumo ekspertai ar žurnalistai. Todėl viešai matome tik dalį realiai įvykstančių incidentų“, – sako T. Redeckas.

Daugiau nei pusėje incidentų taikomasi į žmogų

2025 m. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) užregistravo 2 888 kibernetinius incidentus – 25 proc. mažiau nei 2024-aisiais. Tačiau centro ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši statistika apima tik užfiksuotus ir NKSC žinomus atvejus. Dalis organizacijų apie incidentus praneša vykdydamos įstatymuose numatytą prievolę, kitos – savanoriškai, o dalis atvejų lieka nepranešti.

Daugiau nei 54 proc. pernai registruotų incidentų buvo susiję su vadinamąja socialine inžinerija – sukčiavimo būdais, kai bandoma manipuliuoti žmogumi. Nors tokių incidentų per metus sumažėjo beveik trečdaliu, jie ir toliau sudarė daugiau nei pusę visų NKSC registruotų atvejų.

Pasak NKSC ekspertų, keičiasi ir pačios sukčiavimo schemos. Pranešimai vis dažniau pritaikomi konkrečiam žmogui, kopijuojamos institucijų ar paslaugų teikėjų interneto svetainės, o įtikinamesniems scenarijams kurti naudojama viešai prieinama informacija ir dirbtinio intelekto įrankiai.

T. Redecko teigimu, panašiu principu veikia ir į verslą nukreiptos schemos – sukčiui nebūtinai reikia įveikti įmonės technologinę apsaugą, jei darbuotoją galima įtikinti veiksmą atlikti pačiam.

„Kartais užtenka, kad vienas žmogus skubėdamas padarytų vieną neteisingą veiksmą. Ypač kai sukčiai prieš tai išanalizuoja viešai prieinamą informaciją apie įmonę ir jos darbuotojus – nuo naudojamų programėlių ar paslaugų iki asmeninių elektroninio pašto adresų, telefono numerių ar gimimo datų. Tai vadinama OSINT, arba atvirųjų šaltinių žvalgyba. Turint tokią informaciją, laišką ar skambutį galima pritaikyti konkrečiam žmogui taip, kad prašymas iš vadovo, tiekėjo ar kolegos atrodytų visiškai įprastas“, – sako T. Redeckas.

Restorane nuskenuotas QR kodas gali atverti ne valgiaraštį, o sukčių svetainę. Tam pakanka ant tikrojo QR kodo užklijuoti suklastotą lipduką. Tokios apgaulės skirtos išvilioti banko ar mokėjimo kortelių duomenis. Suklastotus QR kodus sukčiai gali pasitelkti ir kitose viešose vietose – automobilių stovėjimo aikštelėse ar renginiuose. Kaip atpažinti suklastotą QR kodą ir ką patikrinti prieš atidarant interneto nuorodas, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Pinigams išvilioti pasitelkiami ne tik QR kodai, bet ir platinamos žinutės ar laiškai su netikromis nuorodomis. Jose dažnai prisidengiama valstybės institucijomis, bankais, gerai žinomų organizacijų vardais. Dėl to visas nuorodas, ypač kai prašoma suvesti asmens duomenis, būtina vertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti operacijų, kol neįsitikinta, kad svetainė saugi“, – įspėja „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Kasdien blokuoja šimtus žinučių

Siekdama apsaugoti klientus nuo sukčių, „Bitė“ šiemet įdiegė automatinę SMS apsaugos sistemą. Ji tikrina žinutėse esančias nuorodas ir blokuoja tas, kurios veda į žinomas kenkėjiškas svetaines.

Per tris paskutinius mėnesius bendrovė kasdien vidutiniškai blokavo apie 420 SMS žinučių su kenkėjiškomis nuorodomis. Vien per rugsėjį tokių žinučių užblokuota virš 15,3 tūkst. Šį mėnesį iki 12 d. užblokuota virš 1,6 tūkst. žinučių su suklastotomis nuorodomis.

„Nors spalį tokių žinučių gerokai mažiau, tačiau laikotarpis per trumpas, kad galėtume iš šių skaičių daryti apibendrinančias išvadas. Iš kitos pusės, matome, kad mobiliojo ryšio operatorių taikomos apsaugos priemonės ir žmonių didėjantis sąmoningumas duoda teigiamų rezultatų. Tad gali būti ir taip, kad sukčiai vietoje kenkėjiškų pranešimų ieško kitų būdų, kaip žmones pasiekti“, – aiškina „Bitė Lietuva“ atstovė Indrė Bobraitienė.

Įtarimą keliantys QR kodo požymiai

Nuo lapkričio 1-osios įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu atnaujintos
Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, suteiksiančios
savivaldybėms daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius. Jose pirmą
kartą atskirai numatyti būtent tokiems keliams pritaikyti standartizuoti dangų konstrukcijų
sprendiniai, kurie leis parinkti dangas pagal realias eismo sąlygas ir efektyviau naudoti keliams
skiriamas lėšas.
„Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Jei keliu per parą
pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, jo dangos konstrukcija nebūtinai turi būti tokia pati kaip
kelio, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai. Iki šiol tokiems keliams trūko standartizuotų projektavimo
sprendinių, todėl kartais tekdavo rinktis sudėtingesnį projektavimą ar didesnėms apkrovoms pritaikytas
konstrukcijas. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti
mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sako susisiekimo ministras
Juras Taminskas.

Iš pensijų kaupimo pasitraukusių gyventojų dalis sukaupto turto – valstybės ir „Sodros“ įmokos – virto pensijų apskaitos vienetais. Jų skaičių kiekvienas gyventojas gali pasitikrinti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Jei žmogus nutraukia kaupimą pereinamuoju laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 Pereinamuoju pensijų kaupimo reformos laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – iš kaupimo nusprendusiems pasitraukti gyventojams pervedamos jų pačių sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas. „Sodrai“ grįžta jos ir valstybės įmokų dalis – ši suma virsta pensijos apskaitos vienetais.

Vidutinė „Sodrai“ pervedama valstybės skatinamųjų ir „Sodros“ įmokų suma, gyventojui pasitraukus iš kaupimo trečiąjį ketvirtį, sudaro 2 763 eurus – apie 160 eurų daugiau nei antrąjį ketvirtį. Į „Sodros“ rezervinį fondą pervesta 132 mln. eurų.

Iš pensijų kaupimo pasitraukę gyventojai įgyja vidutiniškai po 1,12 pensijų apskaitos vieneto. Daugiau nei pusė – 56 proc. – pasitraukusiųjų gaus iki 1 pensijų paskaitos vieneto, daugiau nei 2 vienetus – 14 proc. Didžiausias pensijos apskaitos vienetų skaičius, kokį įgis pasitraukęs dalyvis yra beveik 25 vienetai.

Kaip skaičiuojami apskaitos vienetai

Į „Sodrą“ grįžusios lėšos verčiamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę, kuria kasmet skaičiuojami dirbančiųjų įgyti vienetai:

• Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
• Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc.
• 2026 m. VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro arba 27 745,80 euro per metus.
• Todėl per 2026 metus nuo VDU sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų (27 745,80 Eur x 8,72 proc. ).
• Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 Eur pensijų socialinio draudimo įmokų.

Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas
Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) perspėjus apie du kritinius pasaulinius
„PHP2Shell“ pažeidžiamumus, daugelis organizacijų skuba diegti saugumo atnaujinimus.
Tačiau rizika nedingsta, net ir juos įsidiegus. Užpuolikai masiškai ieško pažeidžiamų sistemų ir
renka prieigas, kurias gali panaudoti duomenų vagystėms, sukčiavimui ar kitoms atakoms.
Kitaip tariant, dabar vyksta sėja, o gausaus derliaus galime sulaukti vėliau.
NKSC vertinimu, PHP sprendimą naudoja apie 80 proc. Lietuvos interneto svetainių, todėl šios
spragos paliečia ne pavienes organizacijas, o reikšmingą dalį šalies skaitmeninės infrastruktūros. 
Dabar matome tik pirmąjį šios istorijos etapą. Viso pasaulio mastu vyksta masinė pažeidžiamų
sistemų paieška. Užpuolikai automatizuotais įrankiais tikrina, kurios sistemos dar neapsaugotos, ir
bando į jas patekti. Ne visais atvejais jų tikslas yra iš karto pavogti duomenis ar sutrikdyti veiklą.
Kartais pakanka įsitvirtinti sistemoje, palikti sau prieigos tašką ir laukti tinkamo momento.
Todėl sakyčiau, kad dabar vyksta sėja. O jei organizacijos dels arba apsiribos vien atnaujinimų
diegimu, netrukus galime sulaukti labai gausaus kibernetinių incidentų derliaus.

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos sankryžose bus suvienodinta šviesoforų veikimo tvarka – prieš
užsidegant geltonam signalui, žalias pradės mirksėti. Iki šiol vienose sankryžose vairuotojai apie
artėjantį signalo pasikeitimą būdavo įspėjami mirksėjimu, kitose – žalias signalas į geltoną
persijungdavo iškart. Suvienodinta tvarka siekiama mažinti netikėtumo veiksnį, tačiau draudimo
bendrovės BTA žalų praktika atskleidžia ir kitą svarbią aplinkybę – prie šviesoforų pavojingos
situacijos kyla ne tik dėl pačių signalų, bet ir dėl to, kaip vairuotojai į juos reaguoja.
Artėjant prie reguliuojamos sankryžos, bebaigiantis degti žalias signalas vairuotojams kartais tampa
savotiška dilema. Vieni nusprendžia mažinti greitį ir sustoti, kiti dar mėgina suspėti pravažiuoti. Kai
vienas vairuotojas spaudžia stabdį, o kitas – akceleratorių, eismo situacija gali baigtis susidūrimu.
„Vairuotojų pranešimuose apie eismo įvykius neretai matome tokių situacijų, kai vienas staigiai
stabdo, o kitas bando suspėti pravažiuoti sankryžą. Problema ta, kad ne visada galime numatyti, kokį
sprendimą priims kitas vairuotojas. Jei jo veiksmai neatitinka mūsų numatymo, kartais sureaguoti jau
būna per vėlu, o sprendimą reikia priimti akimirksniu“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus
vadovas Andrius Žiukelis.

2026 m. spalio 21 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kadiki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos(EDS) – apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu.