Šis mano pasakojimas – apie paprastą, kuklų žmogų, be kurio neįsivaizduojamas Švenčionių rajono sporto gyvenimas – Vytautą Laužadį, kuris ir būsimus sportininkus ugdė, ir pats dalyvavo varžybose, ir, žinoma, organizavo tas varžybas bei daug laiko skyrė teisėjavimui. Paskalis yra pasakęs: „Žmogaus dorybė matuojama ne nepaprastais žygdarbiais, o kasdieninėmis pastangomis“. Šie žodžiai puikiai tinka apibūdinti gerb. Vytauto Laužadžio gyvenimui. Nors gerb. Vytautas Laužadis gimė ir augo Rokiškio rajone, kaip pats pokalbio metu sakė, ten tikri aukštaičiai, bet didžiąją gyvenimo dalį jis gyveno ir gyvena Švenčionyse. Ir šis rajonas, jo žmonės jau seniai tapo savi.

Visada džiaugiausi ir džiaugiuosi kolegų sėkme, tad labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad draugui, o šį žmogų turiu teisę taip vadinti, nes esam pažįstami kelis dešimtmečius, Rimantui Nalivaikai pavyko gamtoje nufotografuoti lūšį.

Šį sekmadienį, kovo 29 d., 3 val. nakties Lietuvos laiku laikrodžiai bus pasukti vieną valandą į priekį. Lietuvoje įsigalios vasaros laikas. Kuris truks daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reiks pasukti vieną valandą atgal.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Europos valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Mūsų inf.

Tai ne stichinė nelaimė, tai – Dievo mums pasiųstas išbandymas, kurio nusipelnėme. Ką reiškia karantinas, darbas namuose? Tai – beprotiško lėkimo sustabdymas. Lėkimo į NIEKUR. Mažų mažiausiai dvi savaitės laiko suteikiamos tam, kad pagalvotume, ką darome ne taip. Kaip ir buvau ramus, taip ir lieku, nors pagal amžių patenku į rizikos grupę. Ir pagal sveikatą, lėtines ligas. Esu ramus, nes esu tikintis Dievą ir Vyriausybe. Mums labai pasisekė, kad šiuo metu Vyriausybei vadovauja buvęs policininkas. Sakau tai be kruopelės ironijos. Nes policijoje ir kariuomenėje išmokstama ryžtingumo ir disciplinos. Kai Ministras Pirmininkas, pats priklausydamas rizikos grupei, vyksta į karščiausius taškus ir pats sprendžia problemas, negali nenulenkti galvos. Pagarbos pandemijos metu vertas ir sveikatos apsaugos ministras.

Kaip ir kiekvienos gyvenamosios vietovės istorijoje, taip ir Švenčionėlių, visų pirma tenka atsakyti į du klausimus: kada gyvenamoji vietovė įsikūrė ir kokiose žemėse tai įvyko. Pabandysiu atsakyti į šiuos du klausimus.

Pavasarį ją visi švelniai vadina „kačiukais“, o kitais metų laikais keikia. Tai blindė. Visais laikais blindė kaip medis nebuvo vertinamas, o sovietmečiu visuose miškuose buvo intensyviai naikinama kaip piktžolė. Tačiau gamtoje nėra nereikalingų rūšių, ir kiekviename natūraliame miške turi būti blindžių, kaip itin svarbios rūšies visai miškų ekosistemai. XXI amžiuje, kuomet biologinės įvairovės apsauga yra viena iš prioritetinių temų, miškininkystė taipogi turi atsikratyti sovietinių tradicijų ir pasižiūrėti į šią rūšį kaip į vertingą biologinės įvairovės elementą.

Dabar visi tik apie naująjį koronavirusą ir šneka, žmones kausto įtampa, baimė, nežinia. Karantinas suvarė visus į namus - tai gerai, kad virusui liko mažiau galimybių plisti. Bet įvairūs apribojimai kartu ir sujaukė visą įprastinį gyvenimą. Nekalbėsiu apie daug klaustukų keliantį mokymą nuotoliniu būdu ir būrius pasimetusių mokinių, nežinančių, nei kur dėtis, nei ką veikti, darbą „iš namų“, kurio gyventojai nejaučia ir negali įvertinti, ar tai darbas, ar durniaus voliojimas. Man šiuo metu baisiausia dėl mūsų rajono gydymo įstaigų.

Valstybinių miškų urėdija pradėjo aktyvų pasiruošimą artėjant gaisrų sezonui ir ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Vien praėjusiais metais Lietuvoje išdegė apie 2300 hektarų pievų – tai maždaug 14 Vingio parkų Vilniuje arba bendras Elektrėnų miesto plotas, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

Draugo metalo laužo supirktuvėje radau legendinio siauruko detalių. Nežinau, kaip jos techniškai vadinasi, bet pagalvojau, kad neužilgo taip išnyks ir siauruko paskutiniai likučiai. 

Savarankiškai dirbantys asmenys kreiptis dėl fiksuotos 257 eurų išmokos už mėnesį į Užimtumo tarnybą galės jau nuo balandžio 5 dienos, o iki to laiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo patikslinti įstatymą taip, kad išmoką gautų dar platesnis ratas žmonių. Vyriausybė tokiam siūlymui trečiadienį pritarė, Seime sprendimas bus priimamas antradienį.