Ilgokai derinau su avis auginančia Gintaute Šikšnianiene susitikimo datą, o tai padaryti šiais ekstrymo laikais nėra taip paprasta. Tai karantinas užkardina, tai vėl kokios kliūtys iškyla. Gintautės ūkyje lankiausi ne kartą. Teko ne tik apie gerus įvykius rašyti, bet ir apie nelaimes. Prisimenu liūdną vaizdą po vilkų invazijos, kai nukentėjo kelios avys. Guodėsi Gintautė ir po to, kai bitės sukandžiojo galvijus, o šį kartą važiavau pasišnekėti apie veislinių avių auginimą.

Įpusėjo ruduo. Vis mažiau ir mažiau laiko lieka iki šių 2021-ųjų metų finišo. Jau beveik pusantrų metų gyvename ribojimų ir apribojimų sąlygomis. Vis dažniau tenka sutikti nuo to psichologiškai pavargusius žmones, o ta nežinomybė, laiku negauta skubi medicininė pagalba vis dažniau baigiasi žmonių mirtimis. Nuo 2021 m. sausio 1 dienos iki spalio 1 d., t. y. per 9 mėnesius, Švenčionių rajone mirė 409 žmonės – net 58 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai mirusiųjų buvo 351. Liūdna statistika. Neguodžia ir šiek tiek didesnis gimstamumas. Šiemet per 9 mėnesius gimė 111 vaikų, pernai gimusių buvo 95, taigi šiemet gimė šešiais vaikais daugiau. Galim pasidžiaugti nebent tuo, kad santuokų šiemet per 9 mėnesius buvo 93, o pernai – tik 67. Ir skyrybų šiemet mažiau – 30, pernai buvo 37. Visa tai tik skaičiai, už kurių slypi žmonių džiaugsmai ir liūdesys...

Švenčionių profesinio rengimo centras įgyvendinimo  projektą „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“, kurism gavo ES paramą. Šis projektas jau baigtas įgyvendinti, ir mokiniai turi galimybę naudotis naujai įsigyta įranga praktiniam mokymui. Įgyvendinant projektą buvo įsigyta įranga, kuria naudosis besimokantys pagal tris švietimo sritis.

Penktadienį, spalio 8 d., Švenčionėliuose, Lauko ir Ateities gatvių sankryžoje, susidūrė automobiliai BMW ir „Škoda“. Lauko gatve važiavusiam BMW kelią užkirto iš šalutinės Ateities gatvės išvažiavusi „Škoda“. Laimei, BMW vairuotoja važiavo neskubėdama, nes jei greitis būtų buvęs didesnis, pasekmės galėjo būti dar liūdnesnės. Po susidūrimo „Škoda“ apsivertė ant stogo. Nukentėjusius „Škodos“ vairuotoją ir keleivį į gydymo įstaigą išvežė „greitukė“.

Mūsų inf.

Vasaros metu vyko tęstinio projekto „Kuriame miesto istoriją-3“ kūrybinės veiklos, į kurias buvo įtraukiami Švenčionėlių miesto vaikai ir jaunimas. Projekto vienas iš pagrindinių uždavinių buvo sukurti viešųjų miesto erdvių meninius objektus. Pirmoji veikla buvo kūrybinės laboratorijos su vizualinių komunikacijų̨ specialistu Šarūnu Savicku. Užsiėmimo metu kiekvienas dalyvis išsakė savo vizijas, kokio meniško-kalviško suoliuko ir meniškos šiukšliadėžės norėtų ir kaip jie galėtų atrodyti, piešė eskizus. Kadangi planuojami meno kūriniai turėjo būti pagaminti iš metalo, antroji projekto veikla buvo išvykstamoji edukacija Atvirose metalų dirbtuvėse Vilniuje. Jaunimas dalyvaudamas šiame užsiėmime susipažino su metalų sandara, rūšimis, susidarymo procesu ir panaudojimo galimybėmis. Edukaciniame-praktiniame renginyje ieškojome atsakymų į daugybę klausimų:  Kada prasideda metalų istorija? Kaip jie išgaunami ir kam naudojami? Kuo skiriasi metalų rūšys? Kaip jungiami metalų gaminiai ir kaip gaminamos didelės ar mažos konstrukcijos? Kas yra kalvystė? Kaip liejami metalai? Jaunimas ne tik klausėsi teorijos, tačiau viską išbandė praktiškai. Kiekvienas dalyvis šio praktinio renginio metu pasigamino po asmeninį suvenyrą.

Rudenį ne tik savo laisvalaikį iš lauko perkeliame į namus, bet ir grįžtame į darbus ar biurus. Todėl dabar pats metas operatoriaus salonuose ir internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt pasinaudoti sumaniais pasiūlymai ir įrenginius su „Laisvu internetu“ įsigyti pigiau.

Per pastaruosius Covid-19 pandemijos ženklu pažymėtus metus daugelio visuomeninių susivienijimų, klubų bei kitų visuomeninių organizacijų veikla gerokai prislopo, bet taip neatsitiko su „Švenčionijos“ klubu, kuriam vadovauja sumani, išmintinga pirmininkė Gražina Banevičienė. Štai ir spalio 5 dieną jos sukviesti į susitikimą Vilniaus karininkų ramovėje rinkosi klubo nariai bei jų bičiuliai, bendraminčiai. Pradėdama renginį G. Banevičienė tylos minute pagerbti pakvietė per pastaruosius metus mirusius klubo narius, pateikė trumpą klubo veiklos ataskaitą, pasidalijo numatytais ateičiai planais, pasveikino buvusius ir esamus pedagogus su Tarptautine mokytojų diena. Prie kavos puodelio dalintasi šiltais prisiminimais apie buvusius ir esamus mokytojus, jų darbo prasmingumą, atsakomybę už jų ugdytinius bei kitus veiklos aspektus.

Ruduo persirito į antrą pusę

Spalio vakarais ryškiausios vasaros žvaigždės vis labiau svyra link vakarų horizonto. Šiaurėje žemyn rieda Didieji Grįžulo ratai. Rytuose kyla Pegaso žvaigždynas, įsidėmėtinas savo įspūdingu žvaigždžių kvadratu. Nuo viršutinio kairiojo kvadrato kampo į rytų pusę link Persėjo žvaigždyno nutįsusi keturių panašaus ryškio žvaigždžių eilė sudaro Andromedos žvaigždyną. Kiek dešiniau ir aukščiau trečiosios Andromedos žvaigždė,s vadinamos arabiškos kilmės Mirako vardu, galima įžiūrėti balzganą dėmę – tai vienintelė plika akimi matoma kita galaktika – vadinama Andromedos galaktika arba Andromedos ūku. Ir nors ji dangaus skliaute užima maždaug penkiskart didesnį plotą nei Mėnulio pilnatis, tačiau plika akimi tematome tik centrinę, šviesiausią jos dalį. Andromedos galaktika nuo mūsų nutolusi maždaug per 2,6 milijonų šviesmečių. Tai reiškia, kad šviesa iš to tolimojo kito pasaulio iki mūsų akies skrieja 2,6 milijono metų...

Nuo Lietuvos iki Baškirijos – beveik trys tūkstančiai kilometrų. Tokiuose toliuose gyvenantys rusai, totoriai, baškirai, čiuvašai ir kitų tautybių žmonės mažai girdėjo arba išvis negirdėjo apie Lietuvą – šalį, dvigubai mažesnę už Baškirostaną. Šį rudenį jie švenčia 230-ąsias rašytojo Sergejaus Timofejevičiaus Aksakovo gimimo metines: koncertuoja profesionalūs ir saviveikliniai dainų bei šokių ansambliai, peržiūrimi tai progai sukurti filmai, rengiamos parodos. Ir ne tik rašytojo gimtojoje Ufoje, bet ir visoje Pavolgio federalinėje respublikoje; Nekliudove (Samaros sritis), kur palaidotas rašytojo senelis; Čiufarove (Uljanovsko sritis), kur gyveno senelio pusseserė Nadiežda; Mordvių Buguruslane (Orienburgo sritis), kur palaidota rašytojo senelė – ta pati, kuri ištisus metus vaikščiojo su pleistru ant galvos, nes vyras jai nurovė kasą; Nadieždine (Baškirijos Respublika), kur minėtosios Nadieždos vyras kankindavo dvariškius su „katytės letena“. Regis, bus pašventinta kiekviena žemės pėda, kur prisilietė rašytojas ar jo artimieji. Kaime, kuriame rašytojo mamytė ragavo kumelės pieno, atidaryta Aksakovo vardo sanatorija, kur kumysu gydomi sergantys tuberkulioze. Gatvė, kuria galbūt kelissyk praėjo rašytojo žmona, duktė ar anūkė, vadinama Sofjuškos alėja. Tvenkinys, susidaręs rašytojo seneliui suvertus į Buguruslano upę šūsnis žabų, kauges šiaudų, mėšlo ir šviežių velėnų, bus išvalytas, sutvarkytas ir pavadintas Meilės ežeru. Vietoj sugriuvusio šeimos namo Ufoje pastatyta stela, o vietoj sugriuvusio šeimos namo Buguruslano rajone pastatytas namas – muziejus. Mordvių Buguruslane renkamos aukos sovietmečiu sugriautai cerkvei atstatyti. S.T.Aksakovo vardu pavadintas krateris Merkurijaus planetoje, pastatyta daug paminklų, o visus jo vardu pavadintus kaimus, bibliotekas, mokyklas, draustinius, tiltus, miestų skverus, gatves ir skersgatvius būtų nelengva išvardinti.

Kol buvau jauna, tikrai džiaugiausi išgirdusi, jog tas ar kitas žmogus švenčia šimto metų jubiliejų. Tai atrodė kažkas didingo, kažkas išskirtinio, neapsakomai džiugaus. Ir ne vien dėl sveikintojų gausos, netgi valdžios vyrų ar moterų rodomo dėmesio, o tiesiog kažkas žmogiškai mielo ir šilto. Juk ne kiekvienam lemta sulaukti jubiliejaus, susidedančio iš triženklio skaičiaus. Tikėjau, kad pasikalbėti su tokiu žmogumi turėtų būti pasiutusiai įdomu: juk šimto metų istorija tarsi ant delno. Ne iš knygų paskaityta, ne kino filme pamatyta, o išgirsta iš tiesioginio šimtmečio įvykių liudininko. Na, žinoma, tai įmanoma tik tokiais atvejais, jei garbusis jubiliatas dar puikios atminties, viskuo domėjęsis žmogus.