Kovo 13 d. 16 val. Pabradės miesto bibliotekoje

Skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė

Kovo 13 d. 16 val. Pabradės miesto bibliotekoje kviečiame panirti į Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės Jolantos Dapkūnaitės balsu pasakojamą subtilų poeto ir rašytojo Oskaro Milašiaus kūrybos pasaulį, laiškuose atsiveriantį nepaprastą jo gyvenimo kelią. Lietuvių kilmės poetas, kūręs prancūzų kalba, vertėjas, aktyvus lietuvių kultūros propaguotojas Vakarų Europoje, į prancūzų kalbą išvertęs lietuvių liaudies dainas ir pasakas, skirtingose šalyse atsimenamas iki šiandien. Prancūzijos Fontenblo mieste 2019 m. jam  atidengta skulptūra, o kitamet minėsime O. Milašiaus 150 metų gimimo sukaktį.

Artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus.

Jau netrukus Karmėlavos gimnazija taps pavyzdžiu Lietuvos statybų ir pastatų modernizavimo srityje – čia jau pradėti pirmieji renovacijos darbai. Tai bus pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje pastatas, atnaujinamas taikant skydinę renovacijos technologiją. Ekspertų vertinimu, šis renovacijos būdas pasižymi tikslumu, efektyvumu, o darbų trukmė sutrumpėja net tris kartus.

Tai – ketvirtoji byla. Visi keturi piktnaudžiautojai – valdančiosios Švenčionių rajone partijos „Laisvė ir teisingumas“ (liberalai) nariai, visi yra rajono tarybos nariai ir šiuo metu, be to, Violeta Čepukova yra mero pavaduotoja

Apie anytas marčios nelabai gražiai pakalba, anytos apie marčias, ko gero, irgi. Galbūt ir apie uošves žentai ne mažiau „perliukų“ pažeria. Gal ir atvirkščiai būna. Ko jau nežinau, tai nežinau. Aš noriu papasakoti savo istoriją.

Lankiausi Danijoje, visai nedideliame miestelyje Rødbyhavne (apie 1600 vietinių gyventojų) , mažesniame kaip Švenčionys. Jis ypatingas tuo, kad į jį atplaukia keltas iš Vokietijos. Vaikštinėjome, dairėmės, domėjomės. Miniatiūrinės, kažkokiomis žolėmis apsėtos kopos (kad išliktų ateinančioms kartoms), labai tvarkingi pasėlių laukai, daugelyje namų langai be užuolaidų (nes neturi ką slėpti, tradicija siekianti viduramžius), tvarkingi kiemai. Labai keisti man pasirodė jų šaligatviai: tašyto akmens trinkelės, didelės šaligatvio plytelės (lygi pilka masė, bet nemačiau nei vienos sutrūkinėjusios) ir akmeniniai „bordiūrai“.  Apie pastaruosius ir paklausiau. Atsakė, kad danai nėra tiek „bagoti“, kad dėtų betoninius „bordiūrus“. Šitie išstovėjo virš 600 metų ir dar tiek išstovės. Prisipažinsiu, kad išsižiojau, nors tuo metu kramčiau minkštą saldžią danišką bandelę už beveik 4 kronas. Ją nusipirkau privačioje kepyklėlėje. Pirmame aukšte parduotuvė ir kepykla, o antrame aukšte gyvena šeimininkai. Kepa bandeles ir pyragus jau beveik 300 metų ir gali iš to pragyventi visa šeima. Iš bandelių ir pyragų! Spėja ne tik parduoti ir supakuoti prekę, bet dar ir kažką gražiai pasiūlo.

Individualių popieriaus/plastiko/metalo pakuočių atliekoms skirtų konteinerių aptarnavimas :

Pirmoji pasaulyje vakcina, vartojama alaus pavidalu, gali skambėti kaip provokacija ar net pokštas. Tačiau būtent tokį, iš pirmo žvilgsnio netikėtą, kelią pasirinko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, ieškantys būdų, kaip vakcinas padaryti prieinamesnes, pigesnes ir lengviau priimamas visuomenėje. Šis mokslininkų tyrimas atveria diskusiją ne tik apie naujas biotechnologijas, bet ir apie pačios vakcinacijos ateitį.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse 7 metų vaikui, sergančiam ūmine limfoblastine leukemija, atlikta CAR-T ląstelių terapija. Šiuo metu berniukas jaučiasi gerai, gydytojai stebi jo sveikatos būklę su dideliu optimizmu: „Svarbiausia, kad mums pavyko suteikti šansą vaikui, kuriam standartiniai gydymo metodai jau buvo nebeveiksmingi“, – sako Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja vaikų onkohematologė doc. dr. Goda Elizabeta Vaitkevičienė.

Ši žiema – nelengvas išbandymas ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams ir paukščiams, kurie, įpratę prie paskutinių nešaltų žiemų, nesuskubo išskristi. Jau seniai nieko nestebino Švenčionėliuose Žeimenos upėje prie Platumų tilto apsistojęs gausus ančių būrys. Nors gamtininkai ir draudžia, žmonės jas pamaitina. Bet va po didelių  šalčių properša, kurioje glaudėsi antys, faktiškai užšalo, ir likusiame mažame plotelyje antys galėjo tapti lengvu grobiu lapėms ir katinams. Smagu, kad sparnuočiams į pagalbą atėjo žmonės, kurie išpjovė Žeimenos ledą kur kas didesniame plote ir tuo gerokai padidino properšą, kurioje antys galės jaustis saugios.