Kai jau kelintas mėnuo visos žiniasklaidos priemonės skalambija apie koronavirusą ir CIVID-19 keliamą grėsmę, kartais pamirštame ir kitas šalia mūsų esančias grėsmes. Viena tokių – afrikinis kiaulių maras (AKM). Nors šis virusas žmogui nepavojingas, bet šernus ir kiaules šienauja be gailesčio. Kadangi Švenčionių rajonas vienas pirmųjų pateko į vadinamąją buferinę zoną, kai per trumpą laiką kiaulių augintojai turėjo atsisakyti kriuksių auginimo, o miškuose beveik išnyko šernai. Afrikinio kiaulių maro teritorijai plečiantis giliau į Lietuvą, pas mus AKM užsikrėtusių šernų vis mažėjo, kaip, beje, ir pačių šernų. Bet gamta yra gamta – šernų populiacija pamažėle ėmė gausėti. Tai vienur, tai kitur jų bandos jau ir po porą dešimčių ar daugiau ėmė siekti. O ar gausėjant šernų, nepradėjo daugėti užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru? Tokiu klausimu kreipiausi į VMVT Utenos departamento Švenčionių skyriaus vyriausiąjį veterinarijos gydytoją inspektorių Gintarą Markevičių.

Mūsų kaimynė Lenkija artimiausiu laiku net neketina liberalizuoti elektros rinkos

Jau kurį laiką viešojoje erdvėje elektros vartotojai gąsdinami, kad elektra brangs 25 proc., o dar po pusmečio jos tiekimas bus visai nutrauktas, jei jie nepasirinks nepriklausomo tiekėjo iki Naujųjų metų.

Galvojame, kad laikai, kai visi laukdavo užderančių mėlynių, bruknių ar spanguolių, pasimiršta. Štai ir dabar – miškuose kai kur mėlynuojant begalei mėlynių uogų, jų nerenkame ir apie jas nekalbame. Pasirodo, kad kartais reikėtų prisiminti ir jas. Tegul ir ne visai smagiame kontekste. Tačiau apie viską  nuo pradžių...

Duonos pirkimas buvo mano rimčiausia pareiga. Labai ja didžiavausi. Suspaudusi delne tris rublius, bėgdavau į gretimą namą, kur buvo krautuvė. Ant aukštų laiptų spiesdavosi nekantraujantys pirkėjai. Atsitiktinių žmonių čia nematydavau – visada tie patys, kaimynai. Laukti nebūdavo nuobodu, nes suaugusieji dalydavosi naujienomis, o didesni vaikai bandydavo nustumti vieni kitus nuo laiptų. Į mus, mažus, niekas nekreipdavo dėmesio. Po kiek laiko pasigirsdavo ratų dundėjimas ir pasirodydavo arklio traukiama didelė medinė būda. Vežėjas buvo visiems pažįstamas. Jis pasukdavo arčiau laiptų, linksmai pasisveikindavo ir nuėmęs spyną plačiai atverdavo mėlynas duris. Tą akimirką stengdavausi būti kuo arčiau – iš būdos plūstantis karštos duonos kvapas man buvo toks malonus ir ypatingas, kad įstrigo visam gyvenimui.

Vasaros neįsivaizduojame be maudynių ežeruose ar upėse, prie kurių skubame atsigaivinti ir pailsėti karštą dieną. Tačiau atvykę prie vandens telkinio kartais matome akiai ir maudynėms nepatrauklų vaizdą – vandens paviršius pasidengęs melsvai žalios spalvos plėvele – vanduo „žydi“ ir ne visi susimąstome ar saugu maudytis tokiame „žydinčiame“ vandens telkinyje.

Vasarą stengiantis maksimaliai išnaudoti poilsio laiką, ištisos dienos praleidžiamos saulėkaitoje – net ir per patį saulės piką. Pats nesaugiausias metas saulės vonioms yra laikas tarp 11 ir 16 val., tačiau net ir tada paplūdimiai yra pilni žmonių, gaudančių įdegį.

Toks apokaliptiškas jausmas tvyro ore – tarsi tai būtų paskutinė vasaros diena, o ne pokytis prieš oro pasikeitimą.

Beržas paleido į pasaulį šiandien savo sėklas ir pirmus geltonus lapus. O pasidabino tokiais lygiai birželio 29 dieną. Būtent tą rytą, įkvėpusi gaivaus ryto oro, užuodžiau rudenį. Ir pamačiau gelsvą garbaną berže.

Šeštadienį vakare Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių užkardos pasieniečiai, žvalgydami savo atsakomybės ruožą, vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo per apsauginę tvorą mėtomas dėžes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo 2021 m. plėsti nemokamai mokyklose maitinamų mokinių ratą ir nemokamus pietus, nevertinant pajamų,  ugdymo įstaigose tiekti ir antrokams. Jeigu jam būtų pritarta, papildomai nemokamą maitinimą gautų 26 tūkst. antrokų. Tam papildomai  prireiktų apie 9,9 mln. eurų.