Šiandien grįždama namo po darbų užsukau nusipirkti vandens į Norfą, prie kurios durų stovėjo darbuotoja ir prašė galimybių paso... Apsisukau ir nuėjau.

Su Nemenčinėje registruotos UAB „Miškų broliai“ steigėju ir direktoriumi Jonu Burkausku kalbamės jo tėviškėje Malinovkos viensėdyje, šalia Sarių. Jau kuris laikas čia Jonas gyvena, tvarkosi namus ir aplinką, o ir darbų nemažai turi ir mūsų rajone, ir aplinkiniuose. Tylioje laukymėje tarp miškų išnyra senoviškas medinis dviejų galų namas, baltais medžio raižiniais įrėmintais langais, kieme dunkso didžiulis akmuo, apsuptas viržių gojelio, už namo telkšo tvenkinys, šalia boluoja beržynėlis, akį traukia natūrali žydinti pieva, o kiemą puošia tradicinės kaimo darželių gėlės. Justi pridėta gamtą suprantančio ir mylinčio šeimininko ranka. Milžinišką akmenį sako atsiridenęs iš netoliese tvarkomo lauko, jeigu miške randąs kokią įdomesnę susiraičiusią šaką, kelmą ar šaknį, šios gamtos „skulptūros“ irgi randa vietą poilsio zonoje.

„Vilniaus rytojus“, 1937 m. sausio mėn. 5 d. (antradienis), Nr. 2 (792)

Švenčionių apskr. Pašaminė, Kaltanėnų valsč. Kas įvyko per 1936 metus. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį kol dar čia gyvavo lietuviškų draugijų skyriai, vietos žmonės nesnaudė: kas savaitė buvo daromi skyrių narių susirinkimai, kelis kartus surengta lietuviški vakarai, akademijos, skaityta referatai, paskaitos, o vasaros metu buvo pasiryžta rengti iškylos, gegužinės. Uždarius čia veikusias „Ryto“, „Kultūros“ ir Liet. Ūkio draugijų skyrius ir „Ryto“ skaityklą, visos tos veikimo sritys buvo sustabdytos. Buvo kalbų, kad būsianti sudaryta jaunųjų ūkininkų kuopelės organizatoriui byla, bet taip neįvyko. Sulaikius lietuviškų draugijų skyrių veikimą, vietos „Koło Młodzieży Wiejskiej“ nariai ėmė raginti Pašaminės jaunimą, kad prisidėtų prie jų, bet iš lietuvių sutikimo negavo.

Voras yra toks pat gamtos vaikas, kaip ir bet kuris kitas gyvis. Tačiau mes jo bijome. Mums jis negražus, net bjaurus...

Švenčionių Visų Šventųjų parapijos Vaikų dienos centras „Liepsnelė“ kartu su socialines inovacijas šalyje plėtojančiu partneriu – Lietuvos vaikų fondu – jau trejus metus kviečia vyresnio amžiaus žmones aktyviau įsitraukti į socialines bei savanoriškas veiklas.

Nuo š. m. spalio 1 d. viešuosiuose ryšio tinkluose bus nebenaudojami senieji priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų numeriai 01, 101, 011, policijos numeriai 02, 102, 022 ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos numeriai 03, 103, 033. Visiems pagalbos prašymams, kai reikalinga iškviesti arba išsikviesti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, policiją ir greitosios medicinos pagalbos tarnybą, Lietuvoje liks vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112.

Visai netikėtai prisiminiau, kad rugsėjo pabaigoje sukaks penkeri metai nuo liūdnos datos – mirties žmogaus, kurį mintyse iki šiol vadinu dvasios titanu. Kitaip vadinti būtų paprasčiausiai neteisinga...

Jau kelinti metai su nekantrumu laukiu rugsėjo pradžios, nes jau gal dešimt metų turiu galimybę susitikti su bičiuliais – keramikų grupės „Ornamentas“ nariais, kurie kasmet Prūdiškės kaime rengia kūrybinį seminarą, kurį vainikuoja įdomi paroda. Apsidžiaugiau sulaukęs sodybos šeimininkės Almos Mirzienės skambučio ir pakvietimo atvykti į Prūdiškę.

Ant Žaliojo tilto vėl pastatytos kažkokios baidyklės iš kampuočių. Mūsų menininkai visai suprimityvėjo. Ne tik žirgo nemoka pavaizduoti skulptūroje. Jiems tobuliausia figūra yra stačiakampis. Tokių visokių stačiakampių pastatų pristatyta jau tiek, kad net žiūrėti nesinori. Ir dar ant Tauro kalno tokį statys. Jau jeigu negali nieko sukurti, tai reikėjo užkelti ant tų postamentų po veidrodinę sferą. Kiek žioplių būtų susirinkę vien į savo fizionomijas pasižiūrėti. Juk anksčiau „Jaunimo sode“ prie juoko kambario didžiulės eilės nutįsdavo. O dar gatve važiuojantys automobiliai, motoroleriai, šaligatviais lekiantys paspirtukai, naktinės miesto šviesos vaizdą padarytų tokį dinamiškai nepakartojamą... Bet, matyt, ir sferų padirbti nemoka. Tai reikėjo nors po kokį kreivą veidrodį iškelti. Vis pasidžiaugtų žmonės, kad dar savo veidrodžiuose gražiau atrodo. Arba nors kokios blizgančios skardos gabalą... Juk daugelis iš mūsų taip mėgstame spoksoti į visokius blizgučius ir fejerverkus. Per kokią šventę prie tilto tikrai susirinktų nemažas būrys blizgučių gerbėjų. Jaučiu, kaip Vilnius pamažu virsta kubizmo stiliaus sostine.

Gabumai

Susitinka amerikietis, rusas ir lietuvis su skraidymo instruktoriumi. Instruktorius jų klausia:

- Kiek jums reikėtų, kad išmoktumėt skraidyti?

Amerikietis atsako:

- Penkių mėnesių.

Rusas atsako:

- Penkių lėktuvų.

Lietuvis atsako:

- Jei tai AN-2, tai galima skristi ir nesimokius.