Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma perteklinių ir neproporcingais pripažintų profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų įsigyjantiems žemės ūkio paskirties žemę.

Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos (ES) įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos nacionalines ir ES nuostatas, taip pat išvengti teisminių ginčų Europos Teisingumo Teisme ir finansinių pasekmių, priimtame įstatymo projekte atsižvelgta į visus EK reikalavimus.

Priėmus įstatymo pataisas atsisakyta reikalavimo žemės pirkėjui (kai žemė perkama ne pirmumo teise) turėti 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo.

Žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams palikta teisė pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę. Šiems asmenims siūloma sumažinti kvalifikacinius reikalavimus, siekiant pasinaudoti pirmumo teise – fiziniams asmenims būtų keliamas registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise.

Mūsų inf.