Mes turime 97 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1822
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26867
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:1822
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

Darbuotoja viešai pasisako dėl patiriamo psichologinio teroro darbe

2018 m. rugpjūčio 4 d., šeštadienis Nr.57 (1781)

Po įsilaužimo į Švenčionių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos S.Ryliškienės darbo kabinete esančio darbo kompiuterio asmeninį elektroninį paštą ir „Facebook“ (FC) paskyrą meras prabilo laiškų žodžiais...

 

Tai, ką teko patirti, žmonės vadina psichologiniu teroru darbe

Darbe praleidžiame didelę dalį gyvenimo, todėl labai svarbu geri tarpusavio santykiai kolektyve, vadovo pagarba darbuotojams. Deja, ne visada taip yra, net jeigu kažkada ir buvo. Kaip sakoma, žuvis genda nuo galvos... Pasikeitus rajono valdžiai, net žmonių santykiai apsivertė aukštyn kojom. Prasidėjo vadovų iškvietimai ilgiems pokalbiams apie nieką, kaip antai, sugadintą vaikystę, įskundimai, net sekimas. Kai kuriose rajono savivaldybei pavaldžiose įstaigose prasidėjo tikras pragaras, nes reikėjo atsikratyti nepageidaujamų – nesilankstančių, neparsiduodančių, turinčių savo nuomonę.

Ne kartą esame rašę apie tokius konfliktus, bet, ko gero, dar daugiau istorijų laukia savo laiko, nes vyksta teisminiai procesai arba nukentėję asmenys, tausodami sveikatą, patys pasitraukė ir vis dar nenori prisiminti patirto psichologinio teroro darbe. Ne visi pasirinko bėgimą. Yra žmonių, kurie šiandieną viešai pasisako dėl patiriamo darbe psichologinio teroro (mobingo).

ES lygmeniu nėra vieningo apibrėžimo, apibūdinančio mobingą darbo santykiuose. Dėl to šiam reiškiniui apibrėžti pasitelkiami mokslininkų tyrimai. Identifikuojami tokie darbdavio veiksmai, kaip: nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, užduočių, viršijančių aukos sugebėjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, patyčios, įžeidžiančios replikos ir kt. Visus šiuos veiksmus vienija siekis pažeminti žmogaus orumą, jį įžeisti (Ley- mann, 1999). Teisiniu požiūriu akcentuojamas diskriminacinis, bauginamasis veiksmų pobūdis norint pažeisti asmens teises ar nepagrįstai jas suvaržyti. Tai bet koks išskiriantis, nelygiai traktuojantis, priešiškas ir asmens orumą žeidžiantis elgesys, susijęs su objekto, prieš kurį jis taikomas, išskirtinumu. Šiais kriterijais remiamasi, formuluojant „mobingo“ kaip diskriminacijos darbo vietoje sąvoką. Tik esminiais pastarosios sąvokos dėmenimis tampa psichologinis bauginamasis smurto pobūdis (su kai kuriomis išimtimis), ilga trukmė ir intensyvumas.

 

Šįkart kalbamės su ryžtingai nusiteikusia viešai kalbėti apie patiriamą psichologinį terorą darbe Švenčionių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja ir šios įstaigos profesinės sąjungos pirmininke Svetlana RYLIŠKIENE.

 

Daugelis nukentėjusių nuo rajono valdžios bijo kalbėti. Kas Jus paskatino prabilti viešai?

Kaip patarė meras, kai pas jį lankiausi, taip ir padariau. Jis man rekomendavo „parašyti „Švenčionių krašto“ redakcijai“, tai, va, ir rašau, skaitykite... Juokauju, žinoma, nors viskas panašiai ir buvo, bet apie tai – šiek tiek vėliau.

Daugiau kentėti nebegaliu. Darbe nuolat patiriu psichologinį terorą. Skamba baisiai, bet taip ir yra. Socialinių paslaugų centro direktorė Joana Jurkevičienė mano funkcijas atima be jokio pagrindo ir perduoda kitiems arba naujai priimtiems darbuotojams, neturintiems patirties, o kartais ir tinkamo išsilavinimo. Mane bando išstumti iš projektų, žemina, tyčiojasi, neteikia informacijos, nekviečia net tada, kai vykdoma projekto, kurio koordinatorė aš esu, patikra. Man nesuteikė 2 dienų kasmetinių atostogų dėl svarbių priežasčių. Galima būtų vardinti be galo. Galimai direktorė tai daro įtakingo rajono subjekto paliepimu, nes po vizito pas merą niekas nepasikeitė. Paskatino viešai kalbėti ir ikiteisminio tyrimą atliekanti specialistė, tirianti bylą pagal Baudžiamojo kodekso 166 ir 167 str. Pateikiau informaciją, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui darbe patiriu psichologinį spaudimą, esu ignoruojama ir žeminama. Su ja suderinome, ką galiu atskleisti, o ko ne, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Be to, noriu padrąsinti kitus žmones, kurie taip pat terorizuojami, gąsdinami, ir iš tikrųjų po tam tikrų „vizitų“ įbauginami ir nutyla, bijo net tarpusavyje kalbėtis.

 

Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl įsilaužimo į Jūsų asmeninį elektroninį paštą ir FC paskyrą darbo kompiuteryje. Kaip tai įvyko?

Švenčionių socialinių paslaugų centro direktorė J.Jurkevičienė kartu su centre laikinai dirbančia vyriausiąja specialiste L.Semaškevič (priimta dirbti be tinkamo išsilavinimo, turinti tik vidurinį) ir vedėja socialiniams reikalams I.Virvičiene galimai iš anksto susitarusios ne darbo metu (dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo data neskelbiama) neaišku kokiais tikslais, galimai įėjo į mano darbo kabinėtą ir galimai neteisėtai pasinaudotomis priemonėmis (pvz. slaptažodžių nulaužimo programomis), kuriomis galima prieiti prie visos kompiuterinės sistemos arba jos dalies, įsilaužė į asmeninį el. paštą ir FC paskyrą. Kompiuterio istorijoje yra užfiksuota, kad nedarbo metu (dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo laikas neskelbiamas) perskaityti, o galimai ir paimta nemaža dalis asmeninio pobūdžio konfidencialios informacijos ir asmens duomenų, elektroninių laiškų ir FC paskyros susirašinėjimas. Atliktas kompiuterio poėmis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 166 ir 167 Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsniu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimu esu pripažinta nukentėjusiąja.

 

Gal pradėtas ikiteisminis tyrimas apramino direktorę?

Manyčiau, priešingai. Po to, kai buvo atliktas darbo kompiuterio poėmis ir centro direktorė buvo informuota apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pasipylė neadekvatūs pavedimai ir nurodymai, tokie kaip darbo metu vykdytų darbų detalios ataskaitos pateikimas už 5 darbo dienų laikotarpį (tik man vienai!), automobilio amortizacijos išlaidų su tiksliu apskaičiavimu, netarnybinio transporto naudojimo tarnybos tikslais, patirtų kuro kompensavimo tvarkos apraše, kai aprašas patvirtintas ir juo vadovaujamasi jau kelias savaites. Keičiamas įstaigos signalizacijos kodas. Atvykus vieną dieną į darbą ir suvedus kodą, signalizacija pradėjo kaukti. Sulaukusi ūkvedžio V.Kasperovičiaus paklausiau, kodėl neinformavo apie kodo pasikeitimą? Atsakymas buvo: „Kad tu čia nešliaužiotum‘‘. Teko priminti, kad aš čia ne šliaužioju, o dirbu. Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, V.Kasperovičius iš pateiktos apsaugos komandos išklotinės nustatė, kad aš į darbą ateinu pirma ir nusprendė pakeisti signalizaciją, paminėdamas, kad aš jį išprovokavau tai padaryti. Atvykęs į teismą liudytojas taip pat patvirtino, kad nė vienas darbuotojas nebuvo informuotas apie pasikeitimus. Mane išmetė iš Vaikų dienos centro vykdomo projekto vadovo pareigų be priežasčių ir be jokio pranešimo, paslapčia nuo manęs, direktorės pavaduotojos, projekto vadovu paskyrė Ingą Virvičienę, kuri, beje, apie savo naujas pareigines funkcijas mažai ką žino. Po to jau radau prie įstaigos durų verkiantį vaiką, kuris negalėjo įeiti į Vaikų dienos centrą, nes, kaip paaiškėjo, I.Virvičienė užsirakino duris, kad niekas netrukdytų pietauti. Apie tai, kad Vaikų dienos centro darbuotojos pietauja pakaitomis, taip užtikrindamos nuolatinį savo buvimą darbe, naujai „iškepta“ Vaikų dienos centro projekto vadovė supratimo neturi.

 

Kokiu pagrindu Jūsų neišleido atostogų?

Pateikus direktorei prašymą suteikti dviejų dienų kasmetines atostogas, negalėjau suvokti gautos rezoliucijos turinio „parengti dokumentą, parengti ir pateikti iki š. m. ...d. įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus pagal ....d. Jums siųstas rekomendacijas“. Įprastai atostogų prašymas vizuojamas „suteikt“ arba „nesuteikti“, o čia buvo prieš tai iškeltos sąlygos. Be to, rezoliucijos turinys vykdymui vyriausiajai specialistei, atsakingai už įsakymų rengimą, taip pat sveiku protu nesuvokiamas: ,,tik gavus parengtus įstaigos darbuotojų pareigybių aprašymus, parengti atostogų įsakymą“. Teko pakartotinai teikti prašymą, nurodant DK 128 straipsnį 5 d. 4 p., pridėjus atostogų būtinybę pagrindžiančią slaugomo ligonio specialiųjų poreikių nustatymo pažymą. Direktorė puikiai žinojo, kad dviejų dienų atostogų prašau nuvežti daug metų serganti tėvą į eilines paskirtas procedūras (chemoterapiją). Deja, ši jau buvo ir paskutinė, po mėnesio palydėjome ji į paskutinę kelionę. Įvykdytas neadekvatus pavedimas dėl pareigybių aprašymo išsiųstas direktorei ir iki šiol nepatvirtintas. Niekam jų taip ir neprireikė. Turbūt tyčiojimasis iš žmonių ir jų žeminimas yra direktorės J.Jurkevičienės hobis. Beveik kiekvieną dieną sugalvojami nauji neadekvatūs pavedimai, kurie pateikiami elektroniniu paštu o kartais ir registruotais laiškais per pašto skyrių.

 

Ar kreipėtės pagalbos į merą?

Iš atitinkamų institucijų gavusi rekomendacijas dėl netinkamo direktorės elgesio kreiptis į tiesioginį jos vadovą t.y. darbdavį, taip ir padariau. Paskambinusi į savivaldybės priimamąjį paprašiau raštinės administratorės suderinti susitikimo su meru darbo klausimais laiką. Perskambinusi ji man paaiškino, kad meras mane liepė įrašyti į gyventojų priėmimo dieną ir paskyrė laiką. Man jau belaukiant raštinės administratorė buvo pakviesta į mero kabinetą, o išėjusi pranešė, kad meras liepė man laukti, kol praeis visi gyventojai. Taip pralaukiau beveik pusę dienos, nors buvau atėjusi darbo klausimu. Vos užėjusi pas merą į kabinetą supratau, kad jo nedomina mano vizito klausimas, atrodė, kad jis manęs negirdi. Jis ėmė klausinėti, ar aš žinau kas jis, ar gerai pažįstu, kas jis toks ir pan. Kai priminiau, kad atėjau visai kitu klausimu, jis tarsi neišgirdo. Kalbėjo kažkokiais nerišliais sakiniais. Galiausiai išgirdau iš jo lupų mano asmeninio susirašinėjimo cituojamus laiškus! Taip, taip - tų pačių laiškų turinį, dėl kurių užvaldymo įsilaužus į mano asmeninį elektroninį paštą atliekamas ikiteisminis tyrimas. Mano asmeninius el. laiškus ir FC paskyros susirašinėjimą galimai skaitė ne tik centro direktorė J.Jurkevičienė kartu su L.Semaškevič ir I.Virvičiene. Nenustatytu būdu (vyksta paimto darbo kompiuterio tyrimas) galimai neteisėtai gauta informacija buvo perduota tretiesiems asmenims.

Matydama, kad pokalbis su meru darbo klausimais – beprasmiškas laiko gaišinimas, išeidama dar informavau merą, kad gerai žinomas jam rajono tarybos narys jau kelis kartus, stovėdamas už mano kabineto durų, man grasina garsiai kalbėdamas, kad „sutvarkysim šitą baleriną, sutvarkysim, sutvarkysim per jėgą“. O centro direktorė, kuri yra jam tiesiogiai pavaldi, peržengdama visas padorumo, darbo etikos ir teisės aktų normų ribas, būdama teisės magistre naudoja psichologinį smurtą mano atžvilgiu.

 

Kaip vyksta ikiteisminis tyrimas?

Visa turima medžiaga, taip pat ir pikantiški garso įrašai (kurių gaila negalima viešinti kol vyksta ikiteisminis tyrimas), perduoti prokuratūrai. Manytina, kad įrodymų tikrai pakankama. Šiuo metu apklausiami liudytojai, jiems suteikiamas tam tikras statusas, tiriamas paimtas darbo kompiuteris.

Esmė tokia: galimai disponuodama turima neteisėtai gauta privačia ir asmenine informacija iš mano asmeninio susirašinėjimo, įstaigos direktorė Joana Jurkevičienė galimai perdavė ją tretiesiems asmenims, o tie „tretieji asmenys“ galimai tą informaciją su didžiausiu malonumu priėmė ir galimai teks už tai atsakyti pagal Baudžiamojo kodekso166 str. (Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas); 167 str. (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas) ir galimai pagal 198 str. (Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas).

Baigus pokalbį norėčiau priminti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį.

Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.

Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.

Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ