Mes turime 324 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:7055
mod_vvisit_counterŠią savaitę:30413
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97136

Psichologo pagalba

2020 m. gruodžio 30 d., trečiadienis, Nr.97 (2012)

Einu per miestą, gražu, bet kažko liūdna... Žiūriu reklama: „Mes padėsim tau išspręsti visas problemas“, ir apačioje didelėmis raidėmis pasirašo - psichologas Antanas. Dar nuotrauka laimingo įdėta. Nežinau ar Antano, ar jo kliento, ar šiaip kažkokio iš psichiatrinės.

Užsukau... pasiskundžiau savom bėdom, už skundą nedaug sumokėjau, avanso užteko... Kai pagalvojau, kad dabar turėsiu didesnių bėdų, mane tuoj pat nuramino...

- Kas kankina? - paklausė

Net nežinojau kaip savo būseną apsakyt. Sakau:

- Nedrąsus esu.

Man atsakė:

- Tuoj sutvarkysim. Kažką mojavo rankom, liepė man mojuot, nežinau kaip, bet pasakė, kad drąsos pridėjo...

Einu namo, pinigų jau neturiu, todėl drąsus... Matau - dviese mušas. Kažkodėl nusprendžiau, kas ankščiau buvo man nebūdinga, juos išskirti... atsibudau traumatologiniame...

Pasirodo, du bomžai pykosi dėl konteineryje surastų batų, kuriam kairys, kuriam dešinys, mano įsikišimas jiems nepatiko, mat batai buvo tik du...

Pasveikau, einu, bet dūšioj kažko negerai... nejučiom užsuku pas Antaną.

- Kas vėl kankina? - paklausė.

Net nežinojau, kaip savo būseną apsakyt, drąsos lyg ir turiu... bet ne tokios, bijau tiesos pasakyt...

Man vėl atsakė:

- Tuoj sutvarkysim...

Kažką vėl mojavo rankom, liepė man mojuot, nežinau kaip, bet pasakė, kad drąsos kalbėt pridėjo...

Darbe per susirinkimą buvo svarstomi metų pasiekti rodikliai. Antanas man juk drąsos pridėjo... Na, ir rėžiau, kad mes tik rodiklių ir siekiam, o viršininkas su pavaduotoju siekia tik pinigų, bet niekaip šito rodiklio nepasiekia, tad gal apsvarstykime jų rodiklius...

Einu namo... su lapeliu užsukt darbo biržon, nes kaip išėjau iš darbo sunkiai prisimenu. Prisimenu, kad durys neatsidarė, bet aš jas su galva kažkaip atidariau, neprisimenu ar man kažkas liepė, ar lengvai pastūmė, bet atidariau...

Einu į darbo biržą, galvoju, kad nežinosiu kaip ten elgtis, nutariau užeit pas psichologą Antaną.

Jis sutiko draugiškai, net į kabinetą neįsileido, konsultavo iškart koridoriuje, pasakė, kad aš jau nugalėjęs visas baimes ir galiu drąsiai eiti ne tik į darbo biržą, bet ir kandidatuoti rinkimuose, bet tik reikia pilietiškumo pasisemt, kad geriau ne tik save, bet ir žmones suprasčiau.

- Kaip pasisemt? - paklausiau.

Antanas, supratęs, kad taip lengvai jo nepaleisiu, nors jau buvo liežuvį ir dantis nuteikęs pietums, kurie turėjo būti po dviejų valandų, pasikvietė mane į kabinetą. Vėl kažką mojavo rankom, liepė man mojuot, nežinau kaip... bet pasakė, kad dabar ir drąsus, ir tiesos nebijantis pasakyti, ir pilietiškas... Patikėjau.

Neradau, kur to pilietiškumo pabandyt, pamaniau, kad tokio dalyko nėra. Nutariau užeiti į parduotuvę nusipirkti bent duonikės ir dešrikės. Kol rinkausi, išgirdau triukšmą. Pamačiau, kad pardavėja ir augalotas apsauginis su senyva moteriške barasi. Paklausiau iš šono, pasirodo senutė aptiko, kad pakelyje, kur parašyta kilogramas žirnių, jų yra tik 950 gramų. Nejaučiau pilietiškumo, bet kažkas truktelėjo įsikišti. Pabandžiau apsauginiui paaiškinti, kad negražu sukčiauti...

Nė nepajutau, kaip išriedėjau ant išsipylusių žirnių iš parduotuvės, o trasa atrodė tokia ilga, priminė bobslėjaus viražus, tai ant vieno šono, tai ant kito... skaudėjo... labai skaudėjo... praėjo apetitas, užmiršau, ko ir parduotuvėn ėjau, tik žinau, kad tikrai ne žirnių, o ko - neprisiminiau...

Nusileidau netoli skelbimų lentos, o čia - besišypsantis veidas ir reklama „Mes padėsim tau išspręsti visas problemas“. Apačioje didelėmis raidėmis pasirašo - psichologas Antanas.

Šalimais puikavosi dar labiau patenkintas veidas, po kuriuo buvo parašyta: „Balsuok už mane“.

Galvoju kažkur tai mačiau... Kol iš kelnių, batų ir kitų vietų išsirinkau žirnius, prisiminiau. Ir jau nejučiomis kilau eiti pas Antaną, bet iškratęs visas kišenes, centų neradau (matyt, už žirnius susimokėjau), tad, pyktelėjęs ant savo silpnumo, sau pasakiau:

- Esu drąsus, nebijau pasakyti tiesos, esu pilietiškas!

Juk Antanas sakė, kad to užtenka, kad kandidatuočiau rinkimuose, tad lekiu į namus, surinksiu visą turimą tarą, priduosiu, nusifotografuosiu, pakabinsiu savo plačią šypseną (šituos nuplėšiu ir į šiukšlių dėžę - tegu tarpusavyje išsiaiškina).

- Balsuokite už mane!

Rimantas TYLA

 

 
Reklaminis skydelis