Per didžiausią sausrą prieš porą savaičių Adutiškis liko be vandens. Senukas gręžinys, kaip sakoma, baigė savo „misiją“. Visą pirmąją  savaitę rajono valdžia – nė krust. Turbūt laukė Joninių, paskui po jų ilsėjosi? Na, ne taip jau ir svarbu, ką jie ten darė, bet dėl adutiškiečių troškulio galvos nesuko. Gelbėjosi gyventojai patys – kaip kas išmanė. Tik po savaitės, birželio 28 d., prasidėjo naujo gręžinio įrengimas. Paviešinta jo kaina pribloškė ne menkiau, negu troškulys sausroje. Dirba Kauno firma, viena brangiausių.  Pasiteiravome analogiškas paslaugas teikiančių įmonių – kainos mažesnės vos ne perpus. Valdžiai negaila rajono biudžeto pinigų, ne ji gi juos uždirbo, o mokesčių mokėtojai.

Trečiadienį įvyko stebuklas – seniūnija pagaliau prisiminė vieną pagrindinių savivaldos funkcijų – vandens tiekimą gyventojams.  Kad patiekė, tai patiekė – per 10 dienų gyventojai gavo po 5 litrų talpos bakelį. Nė nežinom, ką su juo daryti – ar čia gerti, ar pasistačius žiūrėti, kad nepamirštume valdžios rūpesčio gyventojais, o reikiamu momentu prisimintume... Matyt, toks ir buvo vietinės valdžios tikslas: kuo labiau ištrokš, tuo ilgiau prisimins, kad seniūnija ištroškusius pagirdė. Vadinasi, valdžia rūpinasi?

O dabar rimtai. Pasidomėjome atsakingose institucijose ir sužinojome, kad bet kokiu atveju savivaldybė privalo užtikrinti vandens tiekimą gyventojams (avarijų atveju – taip pat), o vandens poreikis 1 asmeniui yra apie 3,2 kubinio metro vienam mėnesiui. Mes be vandens jau apie pusę mėnesio, tad seniūnijos padovanoti 5 litrai vandens tam laikotarpiui – lyg šventinto vandens buteliukas. Nėra už ką dėkoti... Atvirkščiai, reikėtų atsakomybėm patraukti už savivaldos funkcijų nevykdymą arba šią sausrą be vandens ilgam įsiminti. Iki pat rinkimų.

Adutiškio gyventojai