Spaudoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse gausu paverkšlenimų apie likimo valiai paliktus, apleistus ir nenaudojamus nekilnojamojo turto objektus (pastatus, statinius ir kt.). Tačiau niekas neverkšlena dėl likimo valiai palikto kitokio nenaudojamo turto: nenaudojamų drabužių, išmetamų baldų, išmetamų elektronikos prietaisų, nenaudojamų indų ir daugelio kitų dalykų.

Kaip ir nekilnojamojo turto, taip ir buityje tų nenaudojamų daiktų, nereikalingumą (jų nenaudojimą) sąlygoja tos pačios priežastys Todėl pagrįstai ir klausimas toks iškyla: kodėl, kuomet matome apleistus ir nykstančius pastatus, dažniausiai imame ką nors kaltinti, o kai išmetami veikiantys elektronikos prietaisai, kai tampa nereikalingais dar tinkami naudoti baldai, drabužiai ir kiti dalykai – negirdime jokių viešų paverkšlenimų ir aimanavimų. Kodėl? Juk tiek vienais, tiek kitais atvejais tų veiksmų socialinės priežastys, taip pat ir ekonominės, gamtosauginės ir kitokios pasekmės bei moralinis vertinimas yra lygiai toks pat.

Man tai aišku, kodėl taip yra. Matote, kai nyksta koks nors nenaudojamas „valdiškas“ nekilnojamojo turto objektas, tai valdžia beveik visada apkaltinama. O kai tas pat nutinka su privačiu turtu, tai valdžios institucijose ar žiniasklaidoje savininkas kaltina (jei kaltina) jau ne save, o tik kitus.

Šiame savo rašinyje neteisinu valdininkų, kurie nesirūpina kokiu nors visuomeniniu turtu, kurį būtų galima sėkmingai naudoti. Rašinio tikslas yra kitas – parodyti, kad savęs niekas nekaltina dėl į savartyną išvežtų baldų ar į kokį nors konteinerį sumestų drabužių. Tačiau jei tą darytų valdžia, tai ji būtų apkaltinta neūkiškumu, istorinės atminties nesaugojimu, daroma žala gamtai ir begale visokių kitokių nuodėmių. Kaip sako italų patarlė, kieno nors kito (svetimame) reikale labiau mėgstama būti teisiu ir matyti kaltininkus.

Manantiems, kad aprašytus nevienodus vertinimus sąlygoja skirtinga nekilnojamojo turto ir buityje nenaudojamų daiktų vertė, pasikartodamas dar kartą noriu pasakyti: ne turto vertė apsprendžia norą ką nors apkaltinti. Tūlas ką nors išmesdamas gal kartais ką nors ir apie save blogai pagalvoja. Bet jei taip ir būna, tai jis tokias savo mintis nuryja tyliai ir viešai savęs nesmerkia. Jei už tokius veiksmus jį kas nors kitas imtų kaltinti, jis būtinai atrastų jo poelgį „pateisinančius“ argumentus.

Algimantas MILAŠIUS