Mes turime 200 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3077
mod_vvisit_counterŠią savaitę:22274
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:71478
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:136288

Ar išspręs elektros trūkumą 13 MW (mega vatų) saulės jėgainė

2022 m. sausio 22 d.

Vėl giriamės, kad kažkur prie Gargždų 20 ha teritorijoje bus pastatyta 13 MW galingumo saulės jėgainė. Bus panaudota net 20000 modulių, kurių kiekvieno galia 640 W. Investicijos sieks 8 mln. eurų. Prisiminkime, kad 20 ha yra penktoji kvadratinio kilometro dalis. Nemaža teritorija. O kas yra 13 MW?

Vieno megavato galią ir net didesnę turi vienas šilumvežis arba keturi automobiliai po 250 kW (apie 340 AJ). Palyginimui Benedikto Vanago „Toyota Gazoo Racing Hilux DKR T1+“ turi 298 kW galingumo variklį. Taigi tik maždaug 40 Benedikto automobilių galia. Kauno HES, kuri gamina nykstamai mažą dalį Lietuvoje naudojamos elektros, turi apie 100 MW galią, Elektrėnų kompleksas yra apie 1000 MW galios, bet beveik nenaudojamas. Kruonio HAE galia yra apie 900 MW. Pastaroji elektros negamina. Ji pigesne elektra pumpuoja vandenį į rezervuarą, o kai prireikia brangesnės – iš šitaip sukauptos vandens energijos ima gaminti elektrą. Taigi „išgyvena“ dėl kainų maržos. Juk neskoliname mes jos baltarusiams, kad padėtų kaimynams paros apkrovos svyravimus išlyginti. Savotiškas „akumuliatorius“, nieko daugiau. Kai kurias elektrines neužilgo teks uždaryti arba iš esmės modernizuoti, nes kitaip neatitiks aplinkosaugos reikalavimų. Sudėjus visus „tinkamus“ išteklius gauname apie 1000 MW galios, kas yra dvigubai mažiau, negu prireiktų „sunkią valandą“. 2019 metų duomenimis vidutiniškai 130 MW galią turi vėjo jėgainės, bet priklausomai nuo vėjo sudaro nuo apvalaus nulio iki 420 MW. Štai ir Vokietijos vėjo malūnai praėjusiais 2021 metais „nepagamino“ planuoto elektros kiekio, bet „pagal planą“ turėtų išjungti net tris susidėvėjusias atomines elektrines. Gal dar persigalvos...

Imkime statistikos duomenis, kuriuos pavyko surasti. Lietuva 1990 metais pagamino 16,4 mlrd. kWh elektros sau ir 11,97 mlrd. kWh eksportavo. Kad būtų vienodžiau paverskime – 16,4 TWh ir 11,97 TWh atitinkamai.

Išjungus Ignalinos AE ir sustabdžius kai kurias šilumines elektrines, 2018 metais 80% elektros Lietuva jau importavo, nes „savą“ gaminti buvo perdaug brangu. Įsivaizduokit, latviai perka iš Lietuvos dujas, jų pagalba gamina elektrą ir mums sugeba pelningai parduoti. Gudručiai! Arba perkame elektrą iš Kaliningrado srities, nes ten taipogi pigiau. Kodėl mus visi kaimynai „mausto“. Tais metais atnaujintas Elektrėnų blokas, pats moderniausias regione, stovėjo be darbo, rezerve. 2019 metais elektros poreikis Lietuvoje siekė 13 TWh, iš kurio 9,6 TWh buvo importuota. Kaip suprasti šiuos skaičius ir juos palyginti, kai vienoje vietoje skaičiai duodami MW, o kitur jau sakykim MWh. Ogi labai paprastai. Sakykime, kad turime elektros generatorių, kurio galingumas yra 1 MW. Per valandą dirbdamas numatyta galia jis pagamina 1MWh elektros, per parą – 24 MWh, o per metus – maždaug 8760 MWh, arba 0,00876 TWh. Tai šita Gargždų jėgainė pagamintų tik 0,11 TWh elektros per metus, jei kiaurą parą šviestų saulė. Kad pasiekti 13 TWh elektros gamybą, reikėtų 114 tokių elektrinių, t. y. padengti saulės baterijomis 23 kvadratinius kilometrus. Tai maždaug 6 km ilgio ir 4 km pločio stačiakampė teritorija. Sakysite, kad 20% elektros gaminamės patys. Bet, kol mes savo tempais pastatysime tas elektrines, tai atsiras visokių elektromobilių tiek, kad prireiks antra tiek ir dar teks statyti papildomus elektros tinklus, nes turimi jau neatlaikytų galios. Jūs patys prisiminkite, kokie elektros prietaisai buvo pas jus 1990 metais, ir ką turite dabar. Sakysite, kad dabartiniai televizoriai ir lemputės daug ekonomiškesnės? Ne jos čia „muziką užsako“, o skalbyklės, boileriai, elektrinės orkaitės, indaplovės, o ypač elektrinis grindų ir patalpų šildymas, elektromobiliai… Elektros suvartojimas tik augs, nes žmogus kasmet nori vis patogiau gyventi. Benziną ir dyzeliną anksčiau ar vėliau vis tiek teks pakeisti elektra, nes tai labai patogi energijos rūšis. Pakanka įkišti kištuką į rozetę ir nuspausti mygtuką. Jokio nemalonaus kvapo, filtrų, žarnų ir piltuvėlių. Va tik tos elektros nesusipilsi į benzino baką ar kokį kibirą, bet čia jau kita tema. Mokslo vyrai tegul suka gavo žilas galvas, gal ką atras. Pabaigai nedidelis pastebėjimas, įdėmiau pasižiūrėjus į statistiką. Elektros nuostoliai Lietuvos elektros tinkluose jau dabar dvigubai didesni, nei „pagamina“ retkarčiais dirbdama Kruonio HAE. Yra apie ką pamąstyti ir mūsų specialistams.

Izidorius KIMSĖNAS