Ačiū už puikų laikraštį. O puikus jis dėl to, kad atskleidžia ir mūsų gyvenimo bei aukštojo mokslo ydas. Vadybininkų tiek „prigaminome“, kaip pas gerą šeimininkę raugintų agurkų. Tai ir kiša juos į sveikatos „apsaugą“. Jie gi tokie „universalūs“, kad tinka visur. Prekybos centruose - tinka, visokiose bazėse - taipogi. Ir kasmet jaunimas kaip užvestas stoja į vadybą! Greit ir mokyklose vietoj mokytojų bus vadybininkai. Kiekvienam mokiniui sudarys individualų „šveitimosi“ planą ir šveis vadybininkai tuos mokinius iki blizgesio... O mokytojų gi trūksta, net labai. Užkamšys vadybininkais. Jau net statybose vadybininkų esama. Važinėja jie po „objektus“, žiūrinėja, uostinėja, tikrina ir savaime suprantama, raportuoja kam reikia apie darbų vykdymo planą. Žinokit, kur tik galima prikergti „planą“, tai ten ir vadybininką galima sodinti. Nesusitvarkys - pasodins kitą, susitvarkys - triūbys visos masinės informavimo priemonės, kaip čia viskas inovatyvu, efektyvu ir nauja.

Tuoj gal ir vietoje policininkų ar teisininkų naudosimės vadybininkų paslaugomis. Susikivirčija vyras su savo moteriška ir paskambinus 112 atlekia vadybininkas. Viską išklausinėja, susirašo į savo planšetę ir su mobilia aplikacija pateikia sprendimą, kaip susitaikyti, kaip išspręsti turto ar vaikų dalybos problemą. Svarbu rasti konsensusą ir „privesti“ prie bendro veiklos plano. Tuoj ir vietoje miškininkų bus vadybininkai. Nuvažiuoja toks į mišką suskaičiuoja visokius medžius, sugrupuoja juos pagal ūgį, stotą ir amžių ir sudaro miško priežiūros, retinimo, kirtimo planus, suderina su „viršuje“ stovinčiais. O technikos dabar! Jau seniai „Sibiro kirpėjas“ nublanko, beveik užmirštas. Gana tų pavyzdžių! Kiekvienas galit paimti bet kokią sritį ir ten vadybininkas būtinai tiks. Toks jau jo tipas. Tik žiūrėkim, kad vieną kartą tie vadybininkai mums „neatsirūgtų“. Juk vadybininkas yra tarpininkas. Taigi gydytojas tolsta nuo savo paciento. Anksčiau būdavo viskas aišku: iškilo votis - bėgi pas chirurgą, tas iš karto duoda „rodą“ - išrašo „mosties“, teplioji tą savo votį, paskui dar pasirodai sveikas kaip agurkėlis. Jei dar nesveikas - chirurgas tuoj už skalpelio ir votis nugalėta. Tai dabar kaip bus? Su votim lėksi pas vadybininką? Ar pas šeimos gydytoją, tas pasiųs pas vadybininką? Ar šeimos gydytojas siųs pas chirurgą, o tas su vadybininku sudarinės voties gydymo planą? Na ir malsies, žmogeli, tarp šeimos gydytojo, chirurgo ir vadybininko kaip miške tarpu trijų pušų. O jei jie nesutars, ims ginčytis, kurio planas ar metodas yra geresnis? Teks tau pačiam, žmogeli, imti šuns ar ožio taukų, karčiųjų pipirų, pipirmėčių, varnalėšų ir gysločių lapų, visu tuo apkrovus votį sėsti prie šilto pečiaus ir laukti - mažu „praraus“. Gal ir su šita reforma gausis taip, kaip su šita votim...

Čia skaitytojo nuomonė, ji gali nesutapti su laikraščio redaktoriaus, visuomenės ir valdžios atstovų nuomone.

Izidorius KIMSĖNAS