Tyrimai gamtoje, mums atskleidę daugelį šiandien elementariais vadinamų dalykų, buvo drąsių, darbščių ir išradingų žmonių reikalas. Priemonės, kuriomis buvo padėti gamtotyros pagrindai, šiandien gali atrodyti ne tik primityvios, bet ir neefektyvios. Tačiau faktai lieka tokie, mes žinome, kad ant taip sukurtų pagrindų iki šiandien yra kuriami tyrimai ir mokslas.

Svarbi darbo ir tyrimų gamtoje sąlyga ir, ko gero, daugelio sričių mokslo esmė yra tyrėjų gausa ir duomenų patikimumas. Tačiau niekam ne paslaptis, kad profesionalių mokslininkų yra nedaug, ir daugelio biologinės įvairovės grupių tyrimus Lietuvoje vykdo vos keli mokslininkai profesionalai, o kai kurių – nė vieno. Abu šie atvejai verčia sunerimti.

Vis dažniau kalbama apie trūkstamą arba „naujai atrastą“ išeitį, galinčią padėti sukurti naują mokslo pobūdį – piliečių mokslą. Kas tai? Šios sąvokos esmė paprasta – inicijuoti ne profesionalų, bet besidominčių visuomenės narių dalyvavimą duomenų rinkime. Suprantama, kad tuo pasakyta ne viskas, nes toks darbas gali būti prasmingas tik turint arba sukuriant šių stebėjimų, duomenų rinkimo, metodikų rekomendacijas, gebant palaikyti savanorių tyrėjų tinklo aktyvumą. Neabejotinai tokia veikla gali tapti svariu indėliu gyvosios gamtos tyrimuose, antra vertus, ji gali būti svarbia vaikų, jaunimo ir kitų visuomenės grupių švietimo ir mokymo priemone. Per pastarąjį dešimtmetį piliečių mokslas pakeitė paukščių, drugelių ar žvaigždžių tyrimus. Į šias sritis įsitraukia tūkstančiai entuziastų kurie stebi dangų ar žemę ir registruoja daugybę naujų stebėjimų.

Ar tai tikrai nauja? Jokiu būdu! Taip dirbo senieji 18-19 a. tyrėjai. Savo korespondentų (ne specialistų) ratą turėjo profesorius Tadas Ivanauskas. Iki šiandien cituojamos monografijos „Rytprūsių paukščiai“, išleistos ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, autorius F. Tišleris medžiagą savo veikalui surinko padedamas gausaus pulko mokytojų, medžiotojų, miškininkų ir paprastų kaimo žmonių. Be tokios pagalbos neįsivaizduojamas mūsų entomologijos mokslas.

O kaip gi su ichtiologija, mokslu apie žuvis? Tinkamai organizavus piliečių mokslą, iš šimtatūkstantinės šalies žvejų mėgėjų bendruomenės tikėtina sulaukti labai vertingos informacijos. Kas daroma ir ką dar reikia padaryti? Apie tai pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Asta Audzijonytė: „Žuvų tyrimus Lietuvoje atlieka keliasdešimt mokslininkų, tuo tarpu visus Lietuvos ežerus ir upes kasmet aplanko daugybė žvejų mėgėjų. Jų bendros žinios apie Lietuvos žuvų būklę yra didžiulės. Tačiau pasiekti šias žinias tokiu būdu, kad jas būtų galima panaudoti mokslui, yra sunku. Tam reikia aiškiai organizuotos sistemos, pagal kurią galima būtų pateikti pastebėjimus ar įrašus. Šiuo tikslu Gamtos tyrimų centras sukūrė išmaniųjų telefonų programėlę FishSizeProject. Ji pavadinta angliškai, nes tikimasi, kad ji plis ne tik Lietuvoje, bet ir kitos pasaulio šalyse. Programėlė sukurta, siekiant suteikti žvejams patogų būdą registruoti savo laimikius, susikurti savo žvejybų statistiką ir galeriją, ir taip prisidėti prie „piliečių mokslo“. Programėlę galima nemokamai parsisiųsti iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių, o prisijungus prie jos - registruoti tiek praeities, tiek dabartines žvejybas ar matytas žuvis, jei turite žvejybų ar laimikių nuotraukas. Stengėmės sukurti programėlę, kurioje duomenims surinkti reikėtų kuo mažiau laiko. Reikia tik pridėti nuotrauką, ir laikas bei žvejybos vieta gali būti automatiškai nuskaitomi pagal nuotraukos darymo laiką ir vietą, jei vartotojas suteikia privatumo leidimus. Be to, registravus žvejybą, programėlė iš karto pateiks tos vietos ir laiko orų duomenis, netgi jei registruojamos 2021 metų žvejybos. Kam to reikia? Pirmiausia, mes tikimės, kad programėlė padės sukurti savo žvejybų sąrašą, statistiką, galeriją kartu su orų informacija - žodžiu, viską vienoje vietoje. O tuo pačiu bus prisidedama prie mokslinių tyrimų ir žuvų bendrijų būklės gerinimo. Iš tokios žvejų pateiktos informacijos galima nemažai sužinoti apie žuvų dydžius ežere ar upėje, o tuo pačiu ir apie populiacijos būklę. Galima įvertinti, kaip keičiasi sugavimai skirtinguose Lietuvos telkiniuose ir spręsti, ar reikia imtis priemonių pagerinti žuvų bendrijų būklę. Žvejai gali pranešti apie naujai pastebėtas rūšis ar žuvų ligas, kas leistų greičiau reaguoti į invazines rūšis. Pasaulyje tokios žvejų programėlės naudojamos plačiai, tačiau jas dažniausiai palaiko komercinės įmonės. Kiek žinau, Europoje yra tik viena panaši programėlė Danijoje, kurią vykdo Danijos Technikos Universitetas. Tikimės, kad ir Lietuvos žvejai mėgėjai prisijungs prie pirmųjų pasaulio šalių, kuriose mokslas ir mėgėjiška žvejyba glaudžiai bendradarbiauja. Esame surengę keletą susitikimų su žvejais, ir jų įrašus galima peržiūrėti Lydekai paliepus YouTube paskyroje (https://youtu.be/Hl6DJFh7b08). Visada laukiame žvejų atsiliepimų ir pasiūlymų.“

Dr. Asta Audzijonytė galvoja ir apie kitas veiklas, galinčias skatinti piliečių mokslą, nes tai – labai patrauklu tiems, kas galvoja apie šalies vandenų būklę, apie žuvų išteklius, pagaliau – apie bendrus tikslus tiriant dar tikrai nepažintą žuvų pasaulį.

Selemonas PALTANAVIČIUS