Būna švenčių, susitikimų, kurių, net ir praėjus laiko tarpsniui, negali pamiršti. Tokia buvo šventė Svirkose birželio pradžioje, skirta Tėvo dienai ir Sekminėms. Žemei pasipuošus kiekvieno augalėlio žiedeliu, gražiausias laikas padėkoti mūsų mylimiems, brangiems - Tėveliui, Motinėlei ir Aukščiausiam už neįkainojamą dovaną - gyvenimą. Šiemet Tėvo diena sutapo su Sekminėmis. Berželiais puoštas altorius, už lango kvepiantis vasaros lietus ir poeto Algio Jakšto skaitomos (deklamuojamos) eilės apie gimtą kaimą, pražydusius Motinėlės rankomis sodintus žiedus, eilės apie Tėvelio rankomis bertus duonos gūdus, eilės apie pakelės kryžių, prieš kurį kiekvienas stabteldavo, nukeldavo kepurę ir visada surasdavo laiko sukalbėti maldą, negalėjo nepaliesti ir suvirpinti širdies... Juk tai ir yra svarbiausia, dėl ko verta gyventi, prieš ką turime nulenkti galvą ir prieš ką priklaupti. Giedojimas, dalyvavimas šventose Mišiose kartu su prasmingu klebono Deimanto Braziulio pamokslu, pamokymu, visa Svirkų bendruomene, prašant Šventos Dvasios suteikti mums visa, kas gera, mylėti ir jos paguoda visada džiaugtis, išliko mūsų gražiuose prisiminimuose apie prasmingą, jautrų, ramų išgyventą laiką kartu.

Ačiū organizavusiems, bendruomenės pirmininkei Virginijai Sinkevičienei už pakvietimą Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios choristams dalyvauti bendrose šv. Mišiose, Svirkų seniūnui Arnui Jacinai, kiekvienam atėjusiam, prisidėjusiam prie nuostabios šventės, už atviras Jūsų širdis, pyragus, iškeptus su meile, sūrius, korius. Buvo gera būti kartu bendroje maldoje, Sekminių pamaldose. Ačiū poetui A.Jakštui už nuostabias eiles, kurios prisiminimais sugrąžino kiekvieną iš mūsų į gimtus namus, vaikystės takus, kur basi lakiojom, dar kartą pasibūti, kur skaisčiai švietė saulė, kur skrajojo daug daugiau drugių, kur kvepėjo daug gardžiau čiobreliai, daug žydresnis gaubė mus dangus, nes gyvus turėjome tėvus, senelius... Ačiū šauniems muzikantams Algirdui ir Gintautui Juodagalviams už gražias dainas. Pasiliekame ilgam šiltus, širdžiai mielus prisiminimus, kartu praleistą širdžiai mielą, žydinčios vasaros popietę Svirkose. Noriu pasidalinti ir kitų choristų bei Svirkų kaimo bendruomenės pirmininkės Virginijos Sinkevičienės  prisiminimais.

Noriu pasidalinti ir kitų choristų bei Svirkų bendruomenės pirmininkės Virginijos Sinkevičienės įspūdžiais.

Elena Vėžienė:  „Sekminės – tai laikas, kada būna pats gamtos šėlsmas: akį veria margaspalvės gėlės, svaigina kvapai, soduose sninga obelų žiedais. Berželių šakomis puošiamos namų durys, apkaišomas namų vidus, o pašventinta šakelė užkišama už švento paveikslo krikšasuolėje. Beržų šakelėmis buvo apkaišytas ir Svirkų seniūnijoje įrengtas altorėlis. Šįmet Sekminių iškilmės sutapo su Tėvo diena. Šv. Mišias laikęs Adutiškio klebonas priminė apie Šventosios Dvasios teikiamas dovanas, padedančias siekti prasmingo gyvenimo ir savo svajonių. Giedodami šv. Mišiose jautėmės dar labiau įprasminantys Sekminių ir Tėvo dienos iškilmes. Sujaudino poeto ir fotomenininko Algio Jakšto sukurti ir raiškiai, jausmingai deklamuojami eilėraščiai apie meilę, gamtos ir tėviškės grožį, atmintį, apie tai, kad dažniau reikėtų sustoti ir apmąstyti tikrąsias vertybes, žmogaus būties laikinumą, praradimus. Širdies kalba sukurti, sielą ir jausmus atgaivinantys eilėraščiai paliko gilų įspūdį.“

Angelė Misiūnienė:„Dalyvaujant Šventose mišiose Svirkų bendruomenėje patyrėme visišką Dieviškos Švenčiausios Trejybės dovaną – maldą, giesmę ir poeto žodį. Pakylėtas jausmas tą dieną išgyventas Sekminių mišių maldoje, maldoje už Tėvus. O mūsų krašto kūrėjo – poeto Algio Jakšto – skaitomos eilės, kuriose aukštinamas sakralumas, praeitis, meilė savo artimam, tik patvirtino, kad einame žemiškos piligrimystės keliu. Ir tas kelias dieviškosios Trejybės ir jos darnos mumyse link... Dėkojame už bendrystės maldą.“

Albertas Dinda:„Jau antrą kartą mūsų bažnyčios choras lankėsi Svirkose. O ir kaip gali nesilankyti, jei ten tokie geri ir įdomūs žmonės gyvena. O jie sugeba pasikviesti dar įdomesnių žmonių, kurie ne tik visus palinksmina, bet pasilinksmina ir patys. Sekminių ir Tėvo dienos išvakarėse šventas Mišias aukojo kun. Deimantas Braziulis. Mes ir užmiršome, kad jos vyksta ne tikroje bažnyčioje, taip viskas prasminga buvo.

Po šv. Mišių koncerte lenktyniavo Algirdas ir Gintautas Juodagalviai ir mūsų kraštietis poetas Algis Jakštas. Ir niekaip negalėjome suprasti, ar gražiau dainuoja broliai, ar gražesni poeto eilėraščiai. Nutarėme, kad visi savo kūrinius atlieka gražiai. O ir kaip kitaip gali būti! Klausaisi dainų ir atminty slenka vaizdai iš vaikystės, klausaisi eilių – atgyja jaunystės prisiminimai, mūsų gamtos grožybės: ežerai, miškai, pievos, medžiai... O ypač žmonės, su kuriais mes augome, brendome ir gyvenome. Taip jautrios Algio Jakšto eilės sukėlė mumyse gražius jausmus. Juk visa tai užgožia kasdieniai rūpesčiai ir baimės dėl ateities, tad šis susitikimas mus nors kuriam laikui ištraukė iš rutinos liūno ir priminė, kiek daug gražių ir taurių dalykų esama gyvenime. O jau gaspadinės tai vis nustebina savo skaniais „išmislais“. O kaipgi be jų, juk lietuviai, ypač rytų Lietuvoje, tokie vaišingi! Kaip malonu buvo matyti besišypsančius ir šventiškai pasipuošusius susirinkusius žmones. Netiesa, kad žmonės mūsų šalyje susiraukę! Jei netikit - atvažiuokite čia ir pakeiskit savo įsitikinimus. Visiems kūrusiems šį susitikimą norisi gražiai gražiai padėkoti. Ačiū Jums.“

Virginija Sinkevičienė:„Jau spėjo įsibėgėti žemuogėmis kvepianti vasara, taip nedrąsiai, su kaštonų žvakėmis, įžengusi per Sekmines. Tą dieną nekantriai laukėme jau taip seniai Svirkose nebuvusių šv. Mišių. Dėkojame Dievui už galimybę susitikti, švęsti, mylėti, džiaugtis, apkabinti, apglėbti rankomis ar maldomis mūsų brangius Tėčius. Tos šventės džiaugsmu mielai su mumis dalijosi mūsų bičiuliai – Švenčionių Visų šventųjų bažnyčios choristai, vadovaujami Jolitos Budrytės-Abromavičienės. Jų skambių balsų dėka mūsų maldos buvo tarsi pakylėtos iki dangaus. Po Mišių klausėmės nepaprastų mūsų visų mėgiamo kraštiečio poeto Algio Jakšto eilių. Jos mintimis visus sugrąžino į gimtuosius namus, į nerūpestingą vaikystę, kur buvome gal basi, ne kasdien turintys duonos ant stalo, bet laimingi. Nuostabios, jautrios eilės daugeliui virpino širdį ir vertė braukti ašarą. Poeto dovanojamos knygos nepaliko abejingų. Kokių kilnių žmonių turime! Muzikantų Gintauto ir Algirdo Juodagalvių atliekamos nuotaikingos dainos džiugino širdį, kėlė nuotaiką ir kvietė šokiui. Tai buvo tikros Sekminės, kuomet Šventoji Dvasia buvo mūsų tarpe. Jos buvo kupinas kiekvienas žmogus, tarsi Dievo Karalystė būtų čia pat. Esu be galo dėkinga visiems dalyviams, organizatoriams ir buvusiems drauge.“

Jolita BUDRYTĖ – ABROMAVIČIENĖ

Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios choro vadovė

Koncertui pasibaigus, muzikantas Gintautas Juodagalvis, poetas Algis Jakštas, Svirkų bendruomenės pirmininkė Virginija Sinkevičienė ir muzikantas Algirdas Juodagalvis.