TAU Psichologijos fakulteto Vidutinės grupės dalyviai.

Trumpos lapkričio dienos – ne kliūtis kelionėms. Vieną tokių dienų Trečiojo amžiaus universiteto psichologijos fakulteto Vidutinės grupės dalyviai ir bibliotekos lankytojai kartu su Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktore Elena Kadzevičiene vykome į edukacinę kelionę po Švenčionių rajono Magūnų seniūnijos apylinkes. Mus lydėjo Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas, kuris supažindino su to krašto istorija, lankytinom vietom.

Į pietus nuo Pabradės miesto, už Žaliojo miško - Magūnų seniūnijos teritorija. Čia pietinis rajono pakraštys, ribojasi su Nerimi. Tai seniausia ir pastoviausia rajono riba, pasienio ruožas su Baltarusija. Seniūnijoje yra 13 ežerų. Teka Žeimena ir Neris. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui.

Pirmasis sustojimas – Karkažiškės, prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Mus pasitiko klebonas Vladimiras Solovej. Jis įdomiai ir išsamiai papasakojo bažnyčios istoriją. Bažnyčia turi neoromaninės architektūros bruožų, taip pat ji yra kryžminio plano, vienbokštė, originalaus fasado. Pirmoji bažnyčia statyta Jokūbo Nemirovičiaus. Po pastatymo bažnyčios laukė sunkūs laikai: ji keitė savininkus, buvo ne kartą sudegusi, po to atstatyta, uždaryta, kol 1913 m. baigta mūryti dabartinė bažnyčia. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.

Kelionę tęsėme prie Magūnų seniūnijos, kur mūsų laukė ir lydėjo seniūnijos vyriausioji specialistė Janina Levkovec. Aplankėme Punžionių koplyčią-mauzoliejų. Tarpukariu pastatyta mūrinė koplyčia stūkso į rytus nuo Punžemio ežero. Pastatas turi laidojimo rūsį. Buvome į jį įleisti apsižvalgyti. Rūsyje palaidotas generolas Danielius Konaževskis ir jo šeimos nariai. Anksčiau apleistas statinys 2015 m. buvo renovuotas. Šalia pastatytas informacinis stendas apie vykdytus koplyčios tvarkymo darbus. Koplyčia yra regioninės reikšmės architektūrinis ir sakralinis paminklas, registruotas LR Kultūros vertybių registre.

Kitas sustojimas - prie Balingrado Dievo Apvaizdos bažnyčios, pastatytos Punžionių dvaro savininkų Igno ir Elžbietos Balinskių. Kaip ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Karkažiškėje, taip ir ši, turėjo nemenkų iššūkių: buvo uždaryta Rusijos valdžios, apgriuvo, kol 1928 m. buvo įkurta parapija, kuri suremontavo bažnyčią.

Kelionės perliuku tapo nuostabus gamtos paminklas, mažai kam žinoma Punžionių (Buivydžių) atodanga. Nuo jos atsiveriantį vaizdą į Nerį čia besilankę žmonės pavadino pasakišku.

Geros nuotaikos ir kupini įspūdžių vėlai vakare sugrįžome namo.

Teresa KRUTKEVIČIENĖ