Grybų viensėdyje, buvusioje dvarvietėje, esantis ąžuolas – vienas seniausių Švenčionių rajone. Jam mažiausiai keli šimtai metų, o kai kurių ekspertų teigimu – gali būti net 800 metų. Praėjusiais metais VDU mokslininkas dr. Julius Bačkaitis atliko visų Lietuvos valstybinės reikšmės medžių-gamtos paveldo objektų apžiūrą. Grybų ąžuolo būklę jis įvertino kaip itin blogą. Ąžuolas jau anksčiau buvo netekęs viršūnės, o dėl neproporcingo svorio pasiskirstymo ir vidury lajos atsivėrusio plyšio – jam grėsė skilimas per pusę, kas lemtų šio gamtos paminklo žūtį.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba skubiai skyrė 3000 eurų ąžuolo gelbėjimui, o mūsų direkcija šiam darbui pasamdė pačius geriausius Lietuvos arboristus. Arboristas – yra ne šiaip medžio genėtojas, o medžio gydytojas, turintis puikiai nusimanyti ir medžio biologiją, ir ekologiją, ir fiziką. Didžiausią patirtį tokių senų ąžuolų atgaivinime turi Gamtos tyrimų centro doktorantas ir Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis. Apžiūrėjęs Grybų ąžuolą A.Davenis nedrįso vienas priimti sprendimų, tad į pagalbą pasikvietė vieną žymiausių arboristų Europoje – Martiną Niemecą, kuris specialiai atvyko iš Čekijos. Kartu su čeku jiedu apskaičiavo, kurias šakas palikti, o kurias reikia panaikinti, kad būtų išvengta ąžuolo skilimo. Martino Niemeco teigimu, šio ąžuolo kamienu jokiu būdu negalima laipioti, tad genėjimo darbams iš Vilniaus buvo atvežtas specialus vikšrinis keltuvas. Darbus komplikavo ir tai, kad Grybų ąžuolą reikėjo išsaugoti ne tik kaip medį, bet ir kaip itin vertingą ekosistemą retosioms rūšims: jo trūnėsiuose maitinasi vieni rečiausių ir vieni gražiausių Lietuvos vabalų – marmuriniai auksavabaliai (įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą). Tikimės, kad po visų genėjimo darbų ir palankios augimui aplinkos suformavimo, Grybų ąžuolas gyvuos dar visą šimtmetį. Priežiūros reikalauja ir šalia, toje pačioje dvarvietėje, augančios labai senos liepos, bet jos yra paskelbtos vietinės reikšmės gamtos paveldo objektu, tad jų išsaugojimu turi pasirūpinti savivaldybė.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS

ANP ir Labanoro RP direkcijos

Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas

Nuotraukos Tomo Jonušo