Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Žolinė, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmė. Kaip ir didžioji dalis Lietuvos švenčių, katalikiška Žolinė taip pat turi ištakas iš senojo baltų tikėjimo, deivės Žemynos kulto, o tradicijos gražiai susipina. Be to, ši šventė yra tarsi simbolinis slenkstis tarp vasaros ir rudens.

Vis skubame gyventi, nors gyvenimą turime vieną. Kartais net artimiausi žmonės pamiršta atjautą. Prieš porą savaičių stovėjau šalia „Maximos“ aikštelėje laukdamas apsipirkti nuėjusio uošvio Kazimiero. Laukiau, kada pamatysiu, kad jis susikrovė krepšius ir galėsiu juos atnešti. O kai laiko turi, tai ir žmones imi stebėti. Papasakosiu tris epizodus, kurie tada paliko įspūdį.

Jau kelintus metus stebime keistą, senas tradicijas laužantį reiškinį – ankstyvą gandrų išskridimą. Lietuvos kaime žmonės nuo seno žinojo, kad švento Baltramiejaus diena (rugpjūčio 24 d.) – Gandrų išskridimo diena. Žinoma tą dieną išskrisdavo didžioji dalis gandrų, o silpnesni jaunikliai išskrisdavo vėliau.

Išryškėjo Paukščių takas

Ilgėjančios rugpjūčio naktys pamažu sugrąžino mums visą žvaigždynų didybę. Tamsesniame danguje išryškėjo ir birželį bei liepą vos matomas Paukščių takas – balzganas žvaigždžių kelias, einantis dangaus skliautu nuo horizonto iki horizonto.

Liepos 25 - rugpjūčio 1 dienomis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Švenčionių rajono filialo nariai su šeimomis ar lydinčiais asmenimis turėjo progos pakeisti įprastinę, jau pabodusią, namų aplinką į nuostabų Lietuvos pajūrį. Tradiciškai keliavome į Šventąją. Išvykoje dalyvavo 52 asmenys. Tai ištisus metus laukta kelionė. Ją mums įgyvendinti padėjo Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projekto "Mano sveikata – mano gyvenimo kokybė" dalinis finansavimas ir mūsų organizacijos parama išvykai bei pačių vykstančių asmeninės lėšos. Nuoširdžiai dėkoju UAB "Biomedikos" kolektyvui už išnuomotas regą kompensuojančias priemones: elektroninį nešiojamą vaizdo didinimo prietaisą, kalbantį kraujo spaudimo aparatą, rankdarbiams skirtą didinimo stiklą, specialias neregio adatas bei siūlo įvertukus.

Rugpjūčio 14 dieną, Žolinių išvakarėse, Palūšėje atidarytas istorinių augalų sodas – nuostabi vieta pasivaikščiojimui, poilsiui, augalų pažinimui. Sodas įkurtas pievoje, už Palūšės kempingo. Dabar tai gražiai sutvarkyta teritorija su takeliais, informaciniais stendais, pavėsine ir atokvėpio vietomis. Sodą galima lankyti kasdien (10-16 val.).

Rugpjūčio 12 d. Kultūros centro kiemelyje jaunimas kviestas smagiai pasibūti. Popietę organizuotos interaktyvios veiklos, edukacijos, žaidimai, virtualios realybės patirtys, blitz protmušis „Ką aš žinau apie jaunimą?“, viktorina „Pažink Ignaliną“. Vėliau koncertavo „Varom į Ignaliną“ dainos autorius ir atlikėjas, ignalinietis Nojus Karaliūnas. Vyko linksmas spalvotų miltelių mūšis, išdalintos saldžios kepyklėlės „Lilė“ dovanos. Geras oras, puiki muzika ir įdomios veiklos dovanojo gerų emocijų.

Termino „integracija“ apibrėžimas gali skirtis priklausomai nuo mokslininko, taip pat nuo konteksto, kuriame jis naudojamas. Ruškaus (1997) vadovėlyje integracija apibrėžiama kaip neįgaliųjų įsiliejimas į visuomenę. Vartodami šį terminą, išreiškiame požiūrį, kad neįgalieji yra už visuomenės ribų, ir kad jie, įveikdami psichologines, materialines, socialines ir kitas kliūtis, turi tapti pilnaverčiais visuomenės nariais (Ruškus, 1997). Ruškaus teigimu, svarbu, kad neįgalieji būtų ne už visuomenės ribų, o kartu su visais ir taptų visuomenės dalimi.

Rugpjūčio 12 d. Pabradės miesto bibliotekoje vyko literatūrinė-muzikinė popietė „Kultūrų draugystės tiltai“. Miesto bendruomenė buvo kviečiama prisiminti lietuvių ir lenkų poezijos sąsajas ir grožį.

Kažkada, sako, skambėdavo visas laukas – sustodavo vyrai, ant dalgių pasirėmę, greta – rugių pėdus apglėbusios moterys ir dainuodavo, dainuodavo. Vis apie jį, rugelį maitintoją, duonos nešėją...